Jis turi svarbių slaptų dokumentų, kuriuose yra išsamių duomenų apie JAV nacionalinio saugumo agentūros struktūrą ir darbą. Tokią žinią vakar pranešė naujienų agentūra „Associated Press”, remdamasi E. Snowdenui artimu britų laikraščio „The Guardian” žurnalistu Glennu Greenwaldu.
Pasak žurnalisto, E. Snowdenas turi „labai svarbių dokumentų, išsamiai supažindinančių su Amerikos specialiųjų tarnybų struktūra ir darbo metodais, fotokopijų.
Šias fotokopijas E. Snowdenas esą padarė, kad galėtų pagrįsti tuos duomenis, kuriuos jis platina.
E. Snowdenas esą taip pat nenori skelbti šių dokumentų, nes „kiekvienas, kuris juos pamatys, galės įsigauti į Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) sekimo sistemą ar net ją atkurti”.
G. Greenwaldas, kuris paskelbė kelis straipsnius remdamasis E. Snowdeno nutekinta informacija, tikina, jog E. Snowdenas turi pakankamai informacijos, kad pakenktų Vašingtonui labiau „nei kas nors kitas yra pakenkęs per JAV istoriją”.
Tai ekspertai iš karto pavadino kone akivaizdžiu bauginimu. Pirmiausia JAV, kurios buvusį CŽV ir NSA darbuotoją nori teisti už informacijos apie slaptas amerikiečių ir užsieniečių elektroninio sekimo programas paskelbimą. Be to, taip bėglys esą stengiasi suvilioti nors vieną valstybę, kad ji patenkintų jo politinio prieglobsčio prašymą. Manoma, kad mainais E. Snowdenas galėtų pasidalinti itin svarbia informacija.
E. Snowdenas nuo birželio 23 d. yra Maskvos Šeremetjevo oro uosto tranzito zonoje. Jis tikisi gauti politinį prieglobstį Rusijoje arba kurioje nors Lotynų Amerikos šalyje.
Tiesa, atrodo, kad Rusija žaidžia „gumos tempimo” žaidimą su E.Snowdenu.
Maskva tikina, jog JAV paslapčių viešintojas dar nepasiprašė prieglobsčio Rusijoje.
Nors kalbos apie E. Snowdeno prašymą, jo atmetimą ir galiausiai atsiėmimą sklido jau kelias savaites.
Be to, JAV įtarimą kelia ir tai, jog Maskva E. Snowdenui skyrė apsaugą – bėglys esą stebimas visą parą.
Siūlo apdovanoti Nobelio taikos premija
Švedijos mokslo įstaigų atstovai toliau glumina pasaulį nominuodami žmones Nobelio taikos premijai.
Po to, kai 2009 m. šis garbingas apdovanojimas buvo skirtas tada dar kojų poste neapšilusiam JAV prezidentui B. Obamai, o pernai – Europos Sąjungai, dabar apdovanoti norima JAV paslapčių viešintoją E. Snowdeną.
Bent jau tokią idėją iškėlė vieno Švedijos universiteto sociologijos profesorius Stefanas Svallforsas. Jo manymu, „E. Snowdenas, herojiškai rizikuodamas gyvybe, atskleidė JAV vykdomų šnipinėjimų paslaptis ir taip padėjo pasauliui tapti saugesniam”.
Tiesa, net jei Nobelio komitetas priimtų tokį pasiūlymą ir nuspręstų skirti Nobelio taikos premiją E. Snowdenui, tai įvyktų tik kitais metais, mat šiemet jau esą per vėlu. Bet ir tada iškiltų problema dėl prizo atsiėmimo, mat Norvegija, kur teikiamas apdovanojimas, atsisakė priimti E. Snowdeną.
