Šis sprendimas žymėjo dar vieną nesėkmę šnipinėjimu kaltinimam 25 metų JAV armijos eiliniui Bradley Manningui, kuris prisipažino perdavęs „WikiLeaks“ šimtus tūkstančių įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų .
B. Manningo advokatai buvo pateikę prašymą atšaukti kaltinimą dėl pagalbos priešui, taip pat dėl nusikaltimų naudojant kompiuterius.
Tačiau teisėja pulkininkė Denise Lind sakė, kad prokurorai pateikė pakankamai įrodymų, kad byla būtų nagrinėjama pagal esamus kaltinimus, ruošiantis paskelbti galutinę nutartį.
B. Manningas tvirtina, kad didžiausią per Amerikos istoriją slaptos informacijos nutekinimą įvykdė norėdamas paskatinti viešus debatus dėl JAV užsienio politikos, tačiau jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, jeigu karys būtų pripažintas sąmoningai „suteikęs pagalbą priešui“.
Tribunolo nutartis taip pat gali tapti neparankiu precedentu vyriausybės darbuotojams siekiant teisinės apsaugos, taikomos tais atvejais, kai įslaptinta arba jautri informacija nutekinama dėl pagrįsto viešojo intereso.
Advokatas Davidas Coombsas teigė, kad prokurorai nesugebėjo įrodyti, jog B. Manningas „iš tikrųjų žinojo“, jog perduodamas įslaptintus dokumentus vyriausybių paslaptis viešinančiam „WikiLeaks“ jis tiesiogiai arba netiesiogiai padės tarptautiniam teroristų tinklui „al Qaeda“.
Tačiau D. Lind pažymėjo, kad vyriausybė pateikė „kai kurių įrodymų“, jog B. Manningą ruošiant žvalgybos analitiku, jis išklausė „paskaitą, kaip teroristai naudoja internetą“ ir kad „jis žinojo, jog priešas užsiima panašia veikla“.
Aiškindama savo sprendimą pagal karinio tribunolo taisykles, D .Lind sakė, kad svarstant gynybos sprendimą atmesti minėtą kaltinimą, „įrodymai turėtų būti vertinami kaltintojams palankiausioje šviesoje“.
Nors teisėjos sprendimas nėra išankstinė išvada dėl B. Manningo kaltės, jis sukėlė susirūpinimą kai kuriems teisės ekspertams ir žmogaus teisių gynėjams.
„Tai kelia nemenką nerimą, žvelgiant iš (JAV konstitucijos) 1-osios pataisos perspektyvos“, - sakė Bostono koledžo teisės mokyklos profesorė Mary Rose Papandrea.
„Vyriausybė prilygina visus viešintojus išdavikams, bet jie tokie nėra“, - pažymėjo M. R. Papandrea, pridūrusi, jog dalies paslapčių viešintojų veiksmus lemia siekis informuoti visuomenę apie netinkamą veiklą, tuo tarpu „išdavikai“ siekia perduoti paslaptis valstybės priešams.
