Vokiečių leidinyje „Spiegel” publikuotą interviu E. Snowdenas davė dar tada, kai pasauliui nebuvo žinomas jo vardas.
Apie E. Snowdeną ir jo paviešintą medžiagą ypač kalbama Vokietijoje bei kitose Europos šalyse. Neatsitiktinai.
Amerikietis su dokumentinių filmų kūrėja Laura Poitras ir su „WikiLeaks” veikla siejamu kodavimo ir saugumo programinės įrangos kūrėju Jacobu Appelbaumu apie JAV ir kitose Vakarų pasaulio valstybėse masiškai sekamus žmones bendravo užkoduotais elektroniniais laiškais.
„Nežinojau E. Snowdeno tapatybės, kol ji nebuvo paviešinta Honkonge. Jis taip pat nežinojo, kas aš esu. Maniau, kad kai jis nebebus anonimas, pamatysime septintąją dešimtį perkopusį vyrą”, – teigė J. Appelbaumas.
Tačiau net ir išvydus, regis, kuklų jauną vyrą, įspūdį palieka E.Snowdeno žinios apie vieną galingiausių ir paslaptingiausių pasaulio šnipinėjimo jėgų – Nacionalinę saugumo agentūrą (NSA).
– Kokia NSA misija ir kaip institucijos darbas suderinamas su įstatymo laikymusi?
– Jiems skirta užduotis sužinoti viską, kas svarbaus vyksta už JAV sienų ribų. Tai reikšmingas iššūkis.
Kai verčiama manyti, jog nežinoti visko apie kiekvieną yra egzistencinė krizė, tuomet jauti, kad nusižengti taisyklėms būtina. Kai žmonės pradeda tavęs nekęsti dėl taisyklių laužymo, jų laužymas jau tampa išlikimo problema.
– Ar vokiečių pareigūnai ir politikai įtraukti į NSA stebėjimo sistemą?
– Taip, žinoma. NSA dirba kartu su vokiečiais kaip ir su dauguma kitų Vakarų šalių.
Mes – JAV žvalgybos aparatas, įspėjame, pavyzdžiui, vokiečius, kai mums reikalingas asmuo skrenda per jų oro uostus, ir šis asmuo mums perduodamas.
Tos šalies pareigūnai neprašo pagrįsti, kaip mes gavome tam tikros informacijos, ir atvirkščiai. Šitaip siekiama apsaugoti politinius lyderius nuo visuomenės reakcijos paaiškėjus, jog jie žinojo, kaip smarkiai pažeidžiamas žmonių privatumas.
– Bet jeigu bus paviešintos šios sistemos detalės, kas bus apkaltintas?
– Turite omeny JAV teismuose? Nesu tikras, kad jūs kalbate rimtai. Atliekant tyrimą buvo nustatyti žmonės, kurie be orderių galėjo klausytis milijonų telefono pokalbių. Tai galėjo baigtis didžiausiomis pasaulio istorijoje bausmėmis, bet mūsų aukščiausiasis pareigūnas tiesiog pareikalavo sustabdyti tyrimą.
Kas gali būti apkaltintas, nesvarbu, kai nepaisoma įstatymo. Bet įstatymai skirti jums, o ne jiems.
– Ar NSA bendradarbiauja su kitomis valstybėmis, tokiomis kaip Izraelis?
– Taip. Visą laiką. Už tai atsakingas NSA Užsienio reikalų direktoratas.
– Ar NSA padėjo sukurti „Stuxnet” („Stuxnet” – kompiuterinis virusas, atakavęs Irano branduolinę programą)?
– Jį kartu sukūrė NSA ir Izraelis.
– Kokios didžiausios šiuo metu veikiančios stebėjimo programos ir kaip tarptautiniai partneriai padeda NSA?
– Kai kuriais atvejais vadinamieji Penkių akių partneriai („Five Eye Partners”) – JAV, Jungtinės Karalystės, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados žvalgybos tarnybos – žengia toliau nei pati NSA.
– Koks tikslas NSA statyti didžiulį duomenų centrą Jutoje?
– Tai bus didžiulės duomenų saugyklos.
– Kiek laiko laikomi surinkti duomenys?
– Šiuo metu visi surinkti duomenys pasensta labai greitai (per keletą dienų), nebent analitikas nurodė rinkti ir saugoti visus taikiklio arba komunikacijos metaduomenis bei turinį.
NSA siekia, kad visi metaduomenys ir turinys būtų saugomi ilgą laiką (metaduomenis sudaro telefono numeriai, telefono kortelių numeriai, telefono aparatų serijiniai numeriai, skambučių laikas ir trukmė, IP adresai. – Red.).
Daugeliu atvejų turinys nėra toks vertingas kaip metaduomenys, nes remiantis metaduomenimis turinį jau galima atkurti iš naujo.
– Ar privačios kompanijos padeda NSA?
– Taip. Sunkiausia yra visa tai tiksliai įrodyti, nes NSA telekomunikacijų bendrininkus laiko savo visažiniškumo karūnos brangakmeniais.
Bet JAV įsikūrusiomis tarptautinėmis bendrovėmis neturėtų būti pasitikima tol, kol jos neįrodys priešingai.
Pilietinių laisvių organizacijos turėtų pasinaudoti šiuo informacijos viešinimu ir spausti jas atnaujinti savo sutartis, į kurias būtų įtraukta informacija, nurodanti, jog jie jūsų nešnipinėja.
Bendrovės turi imtis techninių pakeitimų. Jeigu pilietinėms organizacijoms pavyktų įtikinti bent vieną kompaniją taip pasielgti, pasaulio komunikacijų saugumas būtų pakeistas visiems laikams.
– Ar yra kompanijų, kurios atsisako bendradarbiauti su NSA?
– Yra, tačiau nežinau apie jokį tokių kompanijų sąrašą.
Toks sąrašas pailgės, jeigu tie, kurie bendradarbiaus su NSA, bus baudžiami. Tai bet kuriam, tikinčiam minties laisve, turėtų būti pirmasis prioritetas.
– Kokių tinklalapių žmogus turėtų vengti, jeigu nenori tapti NSA taikikliu?
– Paprastai žmogus būna pasirinktas taikikliu remiantis, pavyzdžiui, jo „Facebook” arba elektroninio pašto turiniu.
Vieninteliai man žinomi forumai, kuriuose apsilankęs vienareikšmiškai tampi taikikliu, yra džihadistų.
– Kas nutinka, kai NSA pasirenka vartotoją?
– Jie tiesiog valdomi. Analitikas kasdien (arba pagal grafiką) gaus pranešimą, kas buvo pakeista sistemoje, likusius duomenis, kurie nebuvo suprasti analizuojant automatiniu būdu.
Šiuo atveju analitikas gali daryti ką nori – taikikliui jo prietaisas daugiau nebepriklauso – jis priklauso JAV valdžiai.
