20 metų Belgijos karaliumi buvęs Albertas II sekmadienį atsisakė sosto dėl savo sūnaus princo Philippe‘o, kuris dabar tampa septintuoju smarkiai susiskaldžiusios valstybės monarchu.
Per iškilmingą ceremoniją karališkuosiuose rūmuose, maždaug 250-ies garbingų asmenų ir politinių lyderių akivaizdoje, Albertas II pasirašė sosto atsisakymo aktą ir padėkojo susirinkusiems „už visa“, ką jie pasiekė jam valdant, praneša naujienų agentūra BNS.
Tai istorinis įvykis, mat iki šiol nei vienas iš šalį valdžiusių monarchų nebuvo savo noru palikęs sosto.
Belgijoje tradicija lemia, kad karaliumi asmuo tampa tik ištaręs žodžius „prisiekiu laikytis Belgijos Konstitucijos ir įstatymų, išsaugoti šalies nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą“. Miestiečiams žinią, kad Belgija turi naują karalių, paskelbė patrankų salvės.
Philippe‘as karaliumi prisaikdintas vidurdienį Belgijos parlamente.
Iškilmių ir šventimo diena šviečiant skaisčiai vasaros saulei į gatves prie karališkųjų rūmų Briuselio centre pritraukė dideles minias.
Belgijos princas Philippe‘as davė karaliaus priesaiką ir tapo septintuoju šalies monarchu, galinčiu, kaip tikimasi, tęsti jo darbą išlaikant trapią valstybę nesubyrėjusią.
53 metų Philippe‘as buvo prisaikdintas parlamente, keliolika minučių po vidurdienio (13 val. 15 min. Lietuvos laiku), praneša BNS.
Jis pažadėjo visomis savo jėgomis tarnauti šaliai ir ją ginti.
Iš sosto pasitraukęs karalius jausmingai padėkojo savo žmonai
Karalius Albertas II jausmingą akimirką per sosto atsisakymo ceremoniją pasiuntė „didelį bučinį“ karalienei Paolai.
Per sekmadienio ceremoniją 79 metų monarchas staiga nutraukė savo kalbą ir atsisukęs į žmoną trūkčiojančiu balsu pasakė: „O karalienei, kuri nuolat remia mane mano darbe, norėčiau paprasčiausiai pasakyti „ačiū“.
„Didelis bučinys“, - pridūrė jis, savo frazėje panaudodamas prancūzų ir anglų kalbas („Un gros kiss“).
Italijoje gimusi Paola, kurią jis vedė prieš 54 metus, nubraukė ašarą, o 250 dalyvavusių parlamentarų ir kitų garbingų asmenų pratrūko garsiais plojimais.
Albertas ir Paola susipažino Romoje 6-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai jis dar buvo princas. Legendinis Paolos grožis sužavėjo šalį ir jaunoji karališkoji pora tais laikais nuolat traukė blizgių žurnalų dėmesį.
Savo trumpoje kalboje nuo sosto nužengiantis karalius taip pat sakė, kad nori „ypatingai pagerbti“ premjerą Elio Di Rupo, kuris prisiėmė „sunkią užduotį suformuoti vyriausybę“ 2011 metais, kai šalis atrodė nevadovaujama po aiškaus laimėtojo neiškėlusių rinkimų ankstesniais metais.
E. Di Rupo ir jo vyriausybė ėmėsi „būtinų priemonių visų gerovei skatinti“, sakė karalius, kuris akcentavo svarbų pasiekimą išlaikant šalį nesubyrėjusią.
Albertas II taip pat pareiškė savo visišką pasitikėjimą Philippe‘u: „Tu turi visas savybes, kad gerai tarnautum savo šaliai. Tavimi ir tavo brangia žmona Mathilde visiškai pasitikime“.
Karalius be karūnos ir sosto
Nors vaizdžiai sakoma, kad tėvas sūnui užleido sostą, iš tiesų Belgijos monarchai neturi nei sosto, nei karūnos, nei skeptro.
Lyginant su Nyderlandais, kur visai neseniai sostą vyriausiajam sūnui užleido karalienė Beatrix, karaliaus prisaikdinimo iškilmės yra gerokai kuklesnės. Šalies monarchas nedėvi prabangaus kailinio apsiausto, o karinę uniformą, taip primindamas, kad tampa naujuoju karinių pajėgų vadu.
Be to, į Briuselį šį sekmadienį nepakviesti kitų Europos šalių monarchai. Tačiau buvęs karališkųjų rūmų protokolo vadovas Eddy Vandenbussche teigia, kad kitaip niekada ir nebuvo. Mat Belgijos monarcho karūnavimas laikomas nacionaliniu reikalu.
Naujieji karaliai šalyje prisaikdinami parlamento salėje, kuri kelios dienos prieš ceremoniją pradedama ruošti iškilmėms. Čia išardoma parlamentarų naudojamos pakyla ir tribūna, į salę įnešamas įprastai rūmų rūsyje saugomas raudono aksomo krėslas, o už jo pakabinamas paveikslas.
Ištiesęs dešinę ranką karalius prisiekia prieš savo šeimos narius, parlamentą, ministrus, bažnyčios hierarchus ir kviestinius svečius.
Daugelis dar prisimena, kaip prieš 20 metų, tuomet 60-ies Albertas II tapdamas karaliumi šioje salėje tirtėjo iš susijaudinimo. Jis sunkiai nulaikė ne tik lapą su priesaikos tekstu, bet net ir galvą.
Visuomenėje tuomet pasigirdo spekuliacijos, kad naujasis karalius serga Parkinsono liga. Tačiau įtarimai nepasitvirtino – drebulį išprovokavo jaudulys ir įtampa po brolio karaliaus Bodueno mirties, iš kurio sostą Albertas II ir perėmė.
Be to, artimiesiems jis prisipažino, kad tuomet labai nepatogiai sėdėjo jam gerokai per plačiame krėsle, kuris į parlamento rūmų salę bus įneštas ir šį sekmadienį.
Ne Parkinsono liga, o kitos sveikatos problemos lėmė Alberto II sprendimą atsistatydinti. Monarchui operuota širdis, akys, diagnozuota tam tikra odos vėžio forma.
Sėkmingiausias monarchas
Tačiau būtent šis karalius Belgijoje laikomas vienu sėkmingiausių šalies monarchų. Neabejojama, kad jo vaidmuo buvo nepamainomas prieš keletą metų Belgiją ištikus institucinei krizei. Kuomet politinės partijos 541 dieną nesugebėjo sudaryti federalinės vyriausybės, būtent Albertas II buvo tarpininkas tarp skirtingų politinių jėgų ir kompromiso iniciatorius.
Todėl manyta, kad karalius neatsistatydins iki 2014 metų pavasario, kuomet šalyje vyks lemiamos reikšmės federalinei rinkimai. Nerimaujama, kad juos laimės separatistinės politinės jėgos, kurių populiarumas pastaruoju metu augo, reikalausiančios Flandrijos regiono atsiskyrimo.
Tačiau Albertas II priėmė kitokį sprendimą: iki rinkimų likusių mėnesių vyriausiajam iš jo trijų vaikų turi pakakti, kad šis taptų tikru šalies lyderiu.
Skirtingą prancūzakalbių ir olandakalbių belgų požiūrį į šalį ir jos karalių rodo ir pastarųjų savaičių statistika. Į atsisveikinimo susitikimus su Albertu II ir jo žmona Paola Valonijos miestuose atvykdavo keliolika tūkstančių jo tautiečių.
Flandrijos mieste Gente karalių pamatyti ar jam padėkoti susirinko 400 žmonių.
Po karūnavimo – žmogžudystė
Beje, jau beveik tradicija tapo tai, kad naujojo monarcho prisaikdinimas Belgijoje nepareina be incidentų. 1993 m. Albertui II skaitant priesaikos tekstą vienas radikalių populistinių pažiūrų politikas salėje sušuko „Tegyvuoja Europos respublika, tegyvuoja Julienas Lahaut!“ Išpuolio autorių ėmė raminti ir „Tegyvuoja karalius!“ šaukti kiti parlamento nariai.
Tačiau minėtojo J. Lahaut pavardė susijusi su paslaptinga istorija. 1950-aisiais, prisiekiant karaliui Boduenui, Komunistinių pažiūrų J. Lahaut tąkart taip pat sušuko „Tegyvuoja Respublika!“. Po kelių dienų šis komunistas buvo nužudytas dviejų iki šiol nežinomų asmenų.
Tad neatmetama, kad ir šį sekmadienį bus neapsieita be išpuolių, kurių tikimasi iš radikalių nacionalistinių parlamento jėgų.
Gaus mažiau pinigų
Pirmadienį naujojo monarcho laukia susitikimas su šalies premjeru Elio Di Rupo, kuris pagal galiojančią tradiciją įteiks naujajam suverenui vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą. Tačiau tik tradicija ir dažniausiai monarchai tokio prašymo nepriima. Ypač žinant, kad pastarąją vyriausybę Belgijoje sudaryti truko ilgiausiai pasaulyje – pusantrų metų.
Tiesa, vienas dalykas pasikeitus karaliui taip pat keisis. Tai karališkų dotacijų sistema. Belgams piktinantis, kad mokesčių mokėtojai jiems skiria milžiniškas sumas, o karalius ir jo šeimos nariai nemoka jokių mokesčių, imtasi tokių išmokų reformos.
Karaliaus Philippe`o sesuo ir brolis nuo šiol gaus mažesnes dotacijas. Sostą paliekantis Albertas II kasmet gaus 923 tūkst. eurų, tačiau pagal naująją tvarką iš jos bus atskaičiuoti mokesčiai, sieksiantys apie 200 tūkst. eurų.
Naujasis monarchas neturės mokėti fizinių pajamų mokesčio, tačiau, skirtingai nei iki šiol valdęs jo tėvas, nuo daugiau nei 11 mln. eurų dotacijos per metus turės mokėti PVM ir kitus mokesčius, kurie sudarys per 700 tūkst. eurų.
