Sužinoję apie žudiko norą klausytis jų paskaitų kai kurie Politikos mokslų fakulteto dėstytojai anonimiškai tvirtino, kad atsisakytų su juo dirbti.
Tačiau atrodo, kad aukštoji mokykla bus priversta priimti A. B. Breiviką, jeigu jis atitiks keliamus reikalavimus.
„Neturime teisės jokiam žmogui uždrausti studijuoti Oslo universitete.
Privalome laikytis techninių priėmimo taisyklių.
Suprantu, kad bus įvairios reakcijos. Tai žmogiška”, – kalbėjo Oslo universiteto rektorius Petteris Ottersenas.
2011 metų liepą per dvigubą išpuolį 77 žmones nužudęs ir 242 asmenis sužeidęs A. B. Breivikas šiuo metu atlieka 21 metų kalėjimo bausmę griežčiausio režimo Ilos kalėjime.
Šios įstaigos vadovas Knutas Bjarkeidas palaikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vyro norą studijuoti.
„Kalėjimas visada stengiasi padėti kaliniams įgyti išsilavinimą, kad išėję į laisvę jie galėtų susirasti darbą”, – pažymėjo kalėjimo direktorius.
Pernai vykstant A .B. Breiviko teismo procesui jo draugai nurodė, kad norvegas į ekstremizmą pasuko po to, kai nusprendė mesti studijas aukštojoje mokykloje.
Jis tai padarė nepaisydamas savo rezultatų, kurie buvo geresni nei vidutiniai.
34 metų kalinio norai ir reikalavimai šiemet jau ne pirmą kartą pasiekia visuomenę.
Vasario mėnesį jis pateikė skundą Norvegijos vyriausybei, kad jo kalinimo sąlygos prilygsta „kankinimui sunkinamosiomis aplinkybėmis”.
Skunde, pateiktame teisingumo ministrei Grete Faremo ir K. Bjarkeidui, A. B. Breivikas priekaištavo, kad per ilgai yra laikomas izoliuotas.
Žudikas gyvena atskirai nuo kitų kalinių kameroje su atskiru sporto kiemu, kuriame gali praleisti vieną valandą per parą.
A. B. Breivikas taip pat skundėsi, kad jam stinga veiklos, kad per dažnai apieškomas jis ir jo kamera.
Pernai lapkritį ekstremistas pasiuntė 27 puslapių laišką kalėjimo valdžiai, kuriame išvardijo įvairius nusiskundimus – pradedant atšalusia kava bei sviesto trūkumu ir baigiant susirašinėjimo cenzūra bei laikymu atskirtyje.
Bet jo gyvenimo sąlygos po to iš esmės nepasikeitė.
