Lietuva dar viliasi, kad lapkričio mėnesį Vilniuje vyksiančioje Rytų partnerystės konferencijoje Ukraina pasirašys Asociacijos sutartį su ES. Tačiau šias viltis temdo prastėjantys Kijevo ir Varšuvos santykiai.
Kaimynių santykius netikėtai pablogino 70-osios Voluinės tragedijos metinės, sukėlusios nacionalistinę isteriją tiek Varšuvoje, tiek Kijeve. Tarpusavio trinties viršūne tapo smūgis kiaušiniu į Lenkijos prezidentą Bronislawą Komorowskį ir į ukrainietišką cerkvę mesta petarda.
Kad B.Komorowskiui kiaušinį į petį metė vaikinas, pasisakantis už Ukrainos suartėjimą ne su ES, o su Rusija, paliudijo, kad Varšuvos ir Kijevo nesantaiką aktyviai kursto ir Maskva.
Smogikai ar patriotai?
Varšuvos žiniasklaida praėjusią savaitę atskleidė, jog vieni aktyviausių Kijevo kritikų Lenkijoje yra nacionalistų gretose veikiantys buvę NKVD darbuotojai, kovoję su partizanais.
Pavyzdžiui, dienraštis „Gazeta Wyborcza” paviešino, jog vieni aktyviausių organizacijos „Kresy”, reiškiančios pretenzijas į Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusis teritorijas, narių yra buvę NKVD smogikai.
Prieš 20 metų šio sovietų naikinamojo bataliono nariams už tai, kad kovojo su ukrainiečių partizanais, Seimas suteikė kombatantų statusą ir privilegijas, prilygindamas juos visiems ginklo patriotams.
Būtent organizacija „Kresy” garsiausiai reikalauja Voluinės įvykius pavadinti genocidu prieš lenkų tautą, nors kraupias žudynes prieš taikius gyventojus vykdė abiejų šalių partizanai.
„Kresy” ragina Seimą ukrainiečių vykdytas žudynes pripažinti baisesnėmis už nacių ir sovietų, o prarastų žemių diena laikyti ne Vokietijos ar SSRS įsiveržimą, o Voluinės žudynių kulminaciją – liepos 11-ąją.
Dauguma istorikų tokius raginimus vadina konflikto su Ukraina ir kitais kaimynais kurstymu, bet Seimo dešiniosios partijos palaiko „Kresy” reikalavimus.
Keistas Kijevo prašymas
Kad Lucko mieste B.Komorowskiui į petį kiaušinį sutraiškė prorusiškai organizacijai „Slavų gvardija” priklausantis 20-metis, akivaizdžiai liudija trečiosios jėgos kišimąsi į šių šalių santykius.
Iš Zaporožės kilusiam vaikinui Lucko teismas skyrė lygtinę metų kalėjimo bausmę, bet jokios bausmės nesulaukė 148 rusakalbiai Ukrainos parlamentarai, nusiuntę provokacinį laišką Lenkijos Seimui.
Viktorą Janukovyčių remiančių Komunistų ir Regionų partijų nariai laiške kvietė lenkų seimūnus Voluinės tragediją pripažinti genocidu.
Šį laišką Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pavadino „Lenkijai paspęstais spąstais”.
Mat žodžiui „genocidas” labiausiai priešinasi provakarietiškai nusiteikusios patriotinės Ukrainos partijos, kurias V.Janukovyčius siekia įvairiais būdais diskredituoti.
Apžvalgininkai priminė, kad laiško autoriai yra tie patys asmenys, kurie genocidu atsisakė paskelbti Josifo Stalino organizuotą Didįjį badą, 1932–1933 metais nusinešusį 4–6 mln. ukrainiečių gyvybę.
Dviprasmišką V.Janukovyčiaus elgesį paliudijo ir tai, kad jis nepriėmė B.Komorowskio kvietimo kartu padėti gėlių Lucko kapinėse, o Varšuvoje surengtą Voluinės tragedijos minėjimą boikotavo Ukrainos ambasadorius.
Varšuvoje įtariama, kad grasinimais branginti dujas ir naftą nuolat Kijevą šantažuojantis Vladimiras Putinas Ukrainą žūtbūt siekia išlaikyti Rusijos įtakos sferoje ir visais būdais atkalbinėja nuo draugystės su Lenkija ir ES.
Petarda į ukrainiečių cerkvę
Lenkijos policija nepaviešino, kas sviedė petardą į ukrainiečių cerkvę Tšebatovo miestelyje netoli Ščečino. Cerkvėje tuo metu vyko pamaldos, ir 25 metų vaikinas siekė petardą įmesti pro atviras duris į vidų, tačiau pataikė į sieną.
Dėl petardos suveikė cerkvės signalizacija, ir į įvykio vietą skubiai atvyko ugniagesiai bei policija. Siekdama nuraminti aistras policija pareiškė, jog tai – paprastas chuliganizmas, nesusijęs su religiniais ar tautiniais ginčais.
Lenkijos ukrainiečių sąjunga (LUS) buvo priešingos nuomonės ir viešame pareiškime paragino vyriausybę duoti griežtą atkirtį tokiai tautinei provokacijai.
LUS apkaltino vyriausybę nereaguojant į antiukrainietiškas akcijas ir tokia pavadino teatralizuotą Voluinės tragedijos atkartojimą Rodymnės kaime Priekarpatės regione.
Šią inscenizaciją pasmerkė ir dalis istorikų bei politikų, teigdami, jog tūkstančių žiūrovų akivaizdoje atkartojant lenkų kaimo sudeginimą yra akcentuojamas ne tautų susitaikymas, o neapykanta žudikams.
Galbūt todėl praėjus vos parai mesta petarda į ukrainiečių cerkvę. Pasipiktinęs kiaušinio ataka į B.Komorowskį, vieno Lenkijos pasienio miestelio meras atšaukė kasmetį Lenkijos ir Ukrainos folkloro festivalį.
Ukrainiečiai ruošia atsaką
Lvovą valdančios partijos „Svoboda” atstovai pareiškė, jog kitąmet surengs panašų teatralizuotą vaidinimą, kuriame Lenkijos Armijos Krajovos partizanų drabužiais apsirengę aktoriai sudegins ukrainiečių kaimą.
Be to, „Svoboda” ėmė siūlyti, kad Ukrainos parlamentas genocidu paskelbtų lenkų vykdytas žudynes Voluinėje ir akciją „Vysla”, per kurią 1947 metais į Lenkijos gilumą buvo ištremta beveik 200 tūkstančių ukrainiečių.
Pasak vokiečių istoriko Klauso Bachmanno, dėl genocido per Voluinės tragediją labiau galima kaltinti lenkus, o ne ukrainiečius. Mat Ukraina tuo metu buvo okupuota Vokietijos ir formaliai dėl skriaudų pretenzijas reikia reikšti Berlynui, o ne Kijevui.
Akciją „Vysla” surengusi Lenkija buvo savarankiška valstybė ir tik ji atsako už ukrainiečių trėmimą.
„Gazeta Wyborcza” teigia, kad akciją „Vysla” paskelbus nusikalstama, visų privilegijų netektų ir organizacijos „Kresy” lyderiai, tie patys, kurie reikalauja atsiimti „lenkų žemes” Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje.
