Įtarimai, kad paukščiai gali sirgti greitai plintančiu paukščių gripu, pirmiausia kilo paukštyno darbuotojams, kurie informavo atsakingą instituciją.
Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui, visi paukštyno paukščiai pradėti likviduoti, nustatytos 3 kilometrų apsaugos ir 10 kilometrų priežiūros zonos, iš teritorijos uždrausta išvežti paukštininkystės produkciją, taikomos griežtos biosaugos priemonės. Tai pirmas didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkis ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje šiais metais.
VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Pumputis teigė, kad Lietuvoje kol kas viruso grėsmės nėra, tačiau pavojus visada išlieka ir reikia imtis visų saugumo priemonių. Anot jo, Lietuvoje nuolat vykdoma šios ligos stebėsena, o šiemet jau ištirta daugiau nei 600 mėginių.
„Šis pavojingos ligos atvejis rodo, kad didelio patogeniškumo paukščių gripo grėsmė Europoje išlieka, nors daugiau nei pusę metų nebuvo nustatyta nė vieno didelio patogeniškumo paukščių gripo viruso protrūkio. (...) Prasidedant rudeninei paukščių migracijai, visiems naminių paukščių laikytojams svarbu priminti, kad naminius paukščius reikėtų laikyti dengtuose aptvaruose, siekiant apsaugoti nuo kontakto su laukiniais paukščiais.
Ne mažiau svarbu saugoti ir pašarus, kad laukiniai paukščiai jų neužterštų, nenaudoti vandens iš atvirų telkinių, į kuriuos gali būti patekęs paukščių gripo virusas“, - sakė E.Pumputis.
Didelio patogeniškumo virusu užsikrėtusių paukščių klinikiniai požymiai labai skiriasi. Ankstyvieji požymiai gali būti dingęs apetitas, sumažėjęs poreikis gerti ir palyginti mažas mirtingumas. Tačiau liga paukščių pulke gali atsirasti ir staiga, daug paukščių gali nugaišti nepasireiškus pirmiesiems ligos požymiams
Šiemet penkiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse - Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Olandijoje - buvo užfiksuota dar 14 mažo patogeniškumo paukščių gripo atvejų.
