Reikia pripažinti, kad darbuotojo statusas visuomenėje yra daug vertingesnis nei studento. Todėl universiteto baigimas dažniausiai ir ženklina šią ribą – studentas tampa darbuotoju. Medicinos studentas – gydytoju, rašo independent.co.uk.
Pirmosios jaunojo gydytojo darbo savaitės dažniausiai būna sunkios. O net ir ilgos studijos neužtikrina, kad lemiamu momentu žmogus sugebės susidoroti su jauduliu ir teisingai rasti veną, iš kurios reikia paimti kraujo. Apie bet kokias klaidas labai greitai sužino vyriausieji ligoninės daktarai, administracija, paskui apie tai būna informuota ir Nacionalinė sveikatos taryba, o galiausiai – visuomenė.
Pirmosios darbo dienos
Laiką, kai jaunuolis baigia universitetą ir pradeda dirbti, žiniasklaida dažniausiai vadina „juoduoju trečiadieniu“. O pirmąsias darbo savaites – „žudymo sezonu“.
Tiesa, kai kurios ligoninės supranta jaunųjų gydytojų sunkumus ir stengiasi po truputį juos integruoti į ligoninės gyvenimą. Viena iš tokių medicinos įstaigų – Šiaurės Londono karališkoji ligoninė, siūlanti jauniesiems medikams septynių dienų programą. Ši ligoninė labiausiai specializuojasi gydant vėžinius susirgimus. Joje dirbti visai neseniai nusprendė 27-erių Elly Pilavachy. Mergina dalijasi pirmosios savo darbo savaitės įspūdžiais.
„Kai išgirsti tokius apibūdinimus, kaip „juodasis trečiadienis“ arba „žudymo sezonas“, pasijunti gana nejaukiai. Tai nenuteikia labai optimistiškai. Jaunas daktaras ir taip patiria didelį spaudimą, o tokios frazės baimę tik dar labiau sustiprina“, – sako mergina.
Nesugebėjo iš venos paimti kraujo
Jaunoji darbuotoja taip pat pasakoja, kad ją labai nustebino šioje Londono ligoninėje dirbančių daktarų tolerantiškumas ir solidarumas, kurį jie išreiškia sunkiai sergantiems pacientams. „Vienas žmogus visai neseniai išgirdo labai liūdną žinią. Visa jį gydžiusi komanda, nepaisydama to, kad diena buvo labai sunki ir įtempta, atėjo į palatą su juo pabūti ir pasikalbėti. Net ir milijonas darbų nesutrukdė daktarams elgtis žmogiškai. Man tai buvo gera pirmosios dienos ligoninėje pamoka.“
Mergina tikėjosi, kad antroji darbo diena bus kiek lengvesnė ir ji turės bent kiek daugiau laisvo laiko. Deja, taip tikrai nebuvo. Jaunoji gydytoja nuvylė pačią save padarydama kvailą klaidą, kai turėjo iš paciento paimti kraujo. Net medicinos mokykloje šis uždavinys – vienas svarbiausių, o mokėti atlikti jį teisingai yra privalu.
„Aš maniau, kad radau veną, tačiau baisiai suklydau, nes joks kraujas net netekėjo. Buvau priversta paprašyti pagalbos vyresnio savo kolegos. Pacientas ant manęs nesupyko, tačiau jaučiausi nuvylusi visą komandą“, – nesėkmingais įspūdžiais dalijosi ką tik studijas pabaigusi mergina.
Rokenroliškas gyvenimas
Pasak jos, trečioji diena į darbo gyvenimą įnešė daugiau optimizmo. Mergina papasakojo, kad puikiausiai sugebėjo apžiūrėti pacientus, jų rankose surasti venas, paimti kraujo ir suleisti vaistų. Negana to, mergina prisiminė, kad kone didžiausią džiaugsmą sukėlė bendravimas su pacientu ir jo šeima.
„Jie buvo dėkingi man, – teigė mergina. – Tačiau vis dar bijau, kad nesugebėsiu tinkamai sureaguoti į naktinį skambutį. Taip pat nerimauju dėl to, kad pasimesiu ištikus ekstremaliai situacijai.“
E.Pilavachy pasakojo, kad, vos pradėjus dirbti ligoninėje, jos namų buitis pasidarė labai netvarkinga ir net rokenroliška. Pasak jos, daugelis jaunų daktarų neturi laiko rūpintis savo namais. O savaitgaliai yra kone vienintelės dienos, kai gali susitvarkyti butą arba išeiti į miestą.
„Šeštadienį nuėjau į teatrą ir už stovimus bilietus sumokėjau 5 svarus (apie 20 litų)“, – laisvalaikio džiaugsmais dalijosi mergina.
Pacientų skausmus priima asmeniškai
Nepaisant gero savaitgalio, mergina pasakojo, kad kitos savaitės pirmadienis buvo tiesiog klaikus.
„Ši diena buvo labai bloga. Labai prastai miegojau, nes turėjau anksti pradėti darbą. Jau 7 val. ryto turėjau būti darbe ir patikrinti, ar penktadienį užsakyti vaistai ir kraujo mėginiai sėkmingai atkeliavo į laboratorijas. Be to, netikėtai paaiškėjo, kad padariau ne viską, ką man buvo sakęs padaryti konsultantas. Pasirodo, kad ne taip supratau jo užduotis. Pasijutau tikra idiote, o dėl to kalta patirties stoka“, – pasakojo mergina.
Be to, labai daug neigiamų emocijų Elly sukėlė ir bendraamžis jos pacientas, kuris sunkiai serga ir jautėsi labai blogai. „Net grįžusi namo negalėjau jo pamiršti. Vis prisimindavau, kaip jam yra blogai. Ko gero, viską priimu pernelyg asmeniškai. Tokių pacientų ligoninėje daugybė ir visų bėdos man svarbios.“
Paskutinė savaitės diena taip pat nebuvo iš lengvųjų. Vienas pacientas sunkiai serga, o jo skausmo nepavyksta numalšinti net vaistais.
„Daktarai bandė su juo kalbėtis. Manau, tai jam labiausiai ir padėjo, – sakė jaunoji gydytoja. – Diena pasibaigė ne taip ir blogai – netgi, sakyčiau, įkvepiančiai.“
Parengė Agnė Vasiliauskaitė
