Rusijos verslo dienraštis „Kommersant“, cituodamas vieną E.Snowdenui artimą šaltinį, rašo, kad buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktininkas birželio pabaigoje kelias dienas praleido Rusijos generaliniame konsulate Honkonge, prieš įsėsdamas į oro bendrovės „Aeroflot“ lėktuvą, kuris jį atskraidino į Maskvą.
E.Snowdenas toje atstovybėje netgi sutiko savo 30-ąjį gimtadienį, pridūrė šaltinis.
Tuo tarpu vienas Vakarų šalių šaltinis patvirtino laikraščio informaciją, pridūręs, jog Vakarų valstybės galvojo, jog Rusijos pareigūnai pakvietė E.Snowdeną atvykti į jų šalį.
Tikėtina, kad „rusai patys pakvietė Snowdeną, perdavę kvietimą jam per kinus, kurie džiaugėsi juo atsikratę“, „Kommersant“ citavo šaltinį iš Vakarų šalių.
Vienas šaltinis Rusijos vyriausybėje patvirtino „Kommersant“, kad E.Snowdenas buvo Rusijos konsulate Honkonge dvi dienas, prieš išskrisdamas į Maskvą.
Tačiau tas šaltinis, kad E.Snowdenas atvyko nekviestas ir kad jis planavo per Maskvą skristi į Lotynų Ameriką bei paprašė pagalbos, remdamasis tarptautinėmis konvencijomis dėl pabėgėlių teisių.
E.Snowdenas atskrido į Maskvą birželio 23-ąją, bet kitą dieną neįsėdo į lėktuvą, turėjusį skristi į Kubą, nors buvo užsisakęs tokį bilietą.
Vėliau jis ilgiau nei mėnesį praleido Maskvos Šeremetjevo oro uosto tranzito zonoje, kol Rusija jam galiausiai suteikė laikinąjį prieglobstį.
Įtariamas panaikinęs savo pėdsakus elektroninėje erdvėje
JAV vyriausybės pastangos nustatyti, kurią griežtai įslaptintą informaciją E.Snowdenas nusikopijavo iš Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) duomenų saugyklų, liko bevaisės, nes šis buvęs kontraktininkas sumaniai paslėpė savo pėdsakus, ištrindamas įrašus elektroniniuose žurnaluose arba juos apeidamas, nurodė pareigūnai.
Tokie įrašai būtų parodę, kokią informaciją E.Snowdenas peržiūrėjo arba parsisiuntė.
Vyriausybės tyrėjai suka galvas, kaip pergudrauti akivaizdų E.Snowdeno gebėjimą išvengti saugiklių, turinčių susekti be atitinkamo leidimo įslaptintą informaciją naudojančius asmenis ir atgrasyti kitus nuo tolių veiksmų, sakė pareigūnai, pageidavę, kad jų vardai nebūtų viešinami, nes jie nebuvo įgalioti viešai aptarinėti šių opių klausimų.
Liepą, praėjus beveik dviem mėnesiams nuo pirmųjų E.Snowdeno nutekintos informacijos paviešinimų, NSA direktorius Keith Alexanderis atsisakė komentuoti, ar jo agentūra žino, kiek informacijos parsisiuntė buvęs kontraktininkas arba kiek NSA failų jis gali turėti.
Direktorius argumentavo, kad šiuo metu vykdomas baudžiamasis tyrimas, todėl jis negali atskleisti tokios informacijos.
Naujausi pranešimai temdo JAV prezidento Baracko Obamos administracijos patikinimus Kongresui, kad NSA vykdomų didžiulio masto elektroninio šnipinėjimo programų informacijos neįmanoma netinkamai panaudoti, nes tos sistemos budriai stebimos ir tikrinamos.
Kyla klausimas: jeigu E.Snowdenui pavyko apeiti pačios NSA vidinius saugiklius, kiek kitų darbuotojų arba kontraktininkų sugebėtų padaryti tą patį?
