Per pirmą oficialią spaudos konferenciją po pirmadienį įvykusio itin neįprasto incidento brigados generolas Cho Jong-sulas teisino pasieniečių veiksmus, sakydamas, kad jie elgėsi pagal atitinkamas taisykles.
47 metų Pietų Korėjos pilietis Nam Yong-ho buvo nušautas apie 14 val. 30 min. vietos (8 val. 30 min. Lietuvos) laiku, kai mėgino perplaukti Imčino upę, išilgai kurios eina dalis vakarinės sausumos sienos su Šiaurės Korėja.
Pasak Cho Jong-sulo, kariai iš netoliese esančios pasienio užkardos kelis kartus šūktelėjo bėgliui grįžti, bet jis nepaisė perspėjimų.
Galiausiai dalinio vadas įsakė kariams šaudyti, o apie 30 jų ištuštino savo ginklų dėtuves.
„Buvo paleisti keli šimtai šūvių“, – nurodė generolas.
Atvejai, kad žmonės iš Pietų Korėjos bėgtų į šiaurinę kaimynę, labai reti, o per pastaruosius 20 metų nebuvo nei vieno atvejo, kad Pietų Korėjos kariai šaudytų į sieną mėginantį kirsti asmenį.
Nam Yong-ho motyvai kol kas neaiškūs. Gynybos ministerijos pareigūnai sakė esantys įsitikinę, kad vyras norėjo pabėgti į kaimyninę valstybę, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jis nusprendė mėginti kirsti itin budriai saugomą sieną dieną.
Akivaizdu, kad Nam Yong-ho iš anksto ruošėsi šiam žingsniui ir vilkėjo savadarbę gelbėjimosi liemenę.
Cho Jong-sulas tvirtino, kad karių veiksmai buvo tinkami.
„Kariai turi šaudyti į tuos, kurie ignoruoja kariškių perspėjimus ir mėgina pabėgti pasienio teritorijose“, – jis sakė žurnalistams.
Nam Yong-ho turėjo pasą, kurio informacija rodo, jog tas vyras birželį pasiprašė politinio prieglobsčio Japonijoje, bet buvo deportuotas.
1950–1953 metais vykusio Korėjos karo veiksmai buvo užbaigti paliaubomis, o ne taikos sutartimi, todėl formaliai Šiaurės ir Pietų Korėja tebekariauja.
Abi kaimynes skirianti 250 kilometrų ilgio Demilitarizuotoji zona yra negyvenama niekieno žemė, prikaišiota minų ir pasiklausymo postų.
Iki šiol patvirtinta labai mažai mėginimų pabėgti iš Pietų Korėjos į Šiaurės Korėją, tačiau daugiau nei 23,5 tūkst. šiaurės korėjiečių paspruko priešinga kryptimi nuo karo pabaigos.
Beveik visais atvejais bėgliai vengia kirsti abiejų valstybių sausumos sieną: dauguma šiaurės korėjiečių pirmiausiai išvyksta į Kiniją, o vėliau – į kurią nors trečiąją šalį, kurioje laukia leidimo persikelti į Pietų Korėją.
