B.Obama pareiškė, kad santykių pagerėjimas įmanomas, jeigu Iranas išsklaidys pasaulio susirūpinimą dėl jo branduolinės programos.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani ragino B.Obamą ignoruoti „karo kurstytojų spaudimo grupes“ ir sudaryti susitarimą. Jis sakė esantis pasiruošęs „ribotoms laike ir į rezultatus orientuotoms“ deryboms.
Ilgametis atotrūkis tarp JAV ir Irano buvo akivaizdus tiek B.Obamos, tiek H.Rouhani kalbose Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje. Nepavyko organizuoti netgi simbolinio jųdviejų rankų paspaudimo.
B.Obama sakė, kad nepasitikėjimas tarp JAV ir Irano turi „gilias šaknis“ ir kad pastangos užkirsti kelią Teherano „siekiui įgyti branduolinių ginklų“ išliks JAV užsienio politikos prioritetu.
Tačiau „reikšmingas susitarimas“ tarp priešininkių yra įmanomas, pridūrė jis.
„Nemanau, kad ši sudėtinga istorija gali būti peržengta per naktį – įtarimai pernelyg gilūs“, – sakė B.Obama.
„Tačiau tikiu, jog jeigu galėtume išspręsti Irano branduolinės programos klausimą, tai galėtų tapti dideliu žingsniu ilgame kelyje į kitokius santykius – grindžiamus abipusiais interesais ir abipuse pagarba, – teigė jis. – Kad tai pavyktų, susitaikymo žodžius turi atitikti veiksmai, kurie būtų skaidrūs ir įtikinami.“
„Kliūtys kelyje gali pasirodyti esančios per didelės, bet esu tvirtai įsitikinęs, kad diplomatinis kelias turi būti išmėgintas“, – pažymėjo B.Obama, pridūręs, kad nurodė JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry imtis diplomatinių pastangų.
J.Kerry ir Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ketvirtadienį pirmąkart susitiks per tarptautines derybas dėl Irano branduolinės programos.
H.Rouhani tvirtino, kad Iranas nekelia „absoliučiai jokios grėsmės pasauliui“ ir savo kalboje pasmerkė šiitiškai respublikai taikomas tarptautines sankcijas.
Jeigu B.Obama atmestų „karo kurstytojų spaudimo grupių trumparegius interesus, galime sukurti pagrindą, sprendžiant mūsų nesutarimus“, sakė Irano lyderis, pakartodamas, kad jo šalies branduolinė programa „išskirtinai taiki“.
„Branduoliniai ginklai ir kiti masinio naikinimo ginklai neturi vietos Irano saugumo ir gynybos doktrinoje bei prieštarauja mūsų esminiams religiniams bei etiniams įsitikinimams“, – pažymėjo H.Rouhani.
Jis pridūrė, kad tarptautinė bendruomenė turės pripažinti Irano teisę į branduolinę veiklą, kuri, kaip teigia Vakarų šalys, slepia ambicijas pasigaminti atominių ginklų.
JT Saugumo Taryba jau keturis kartus skelbė sankcijas Iranui dėl jo vykdomo urano sodrinimo.
Tačiau H.Rouhani pažymėjo, kad būtų „iliuzija ir itin nerealu manyti, jog Irano branduolinės programos taiki prigimtis gali būti užtikrinta slopinant šią programą neteisėtomis spaudimo priemonėmis“.
Tuo tarpu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu vis tiek peikė H.Rouhani dėl „ciniškos kalbos, kuri buvo kupina veidmainystės“. Izraelio lyderis Jungtinėse Tautose pasisakys ateinantį antradienį.
Spėliota, kad B.Obama ir H.Rouhani gali susitikti per pietus, organizuotus JT vadovo Ban Ki-moono, tačiau Irano prezidentas juose nedalyvavo.
Vienas aukštas JAV pareigūnas sakė, kad toks susitikimas Iranui atrodė „pernelyg sudėtingas“.
Tačiau H.Rouhani susitiko su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u, kuris savo kalboje Jungtinėse Tautose irgi sakė, jog Iranas privalo imtis „konkrečių“ priemonių dėl savo branduolinės programos, kad suteiktų naujo pasitikėjimo tarptautinei bendruomenei.
Jungtinės Valstijos nutraukė diplomatinius santykius su Iranu 1980 metais dėl audringų įvykių po toje šalyje įvykusios islamo revoliucijos. Nuo to laiko abiejų šalių priešprieša didėjo, o Jungtinės Valstijos vadovavo pastangoms paskelbti sankcijas Teheranui.
