Derrickas, Thomsonas ir Thompsonas, Magnumas ir Poirot - visos šios žiurkės gavo garsių kino ar literatūros detektyvų vardus ir yra mokomos padėti policijai ne tik palaikyti ramybę gatvėse, bet ir taupyti laiką bei pinigus.
„Kiek žinome, mes esam pirmieji pasaulyje, dresuojantys žiurkes jų panaudojimui per policijos tyrimus“, - sakė Markas Wiebesas, kuris vadovauja šiam olandų policijos „inovacijos“ centrui.
Viena žiurkė kainuoja vos 10 eurų ir teoriškai gali būti išmokyta atskirti bet kokius kvapus, nuo narkotikų iki parako, o specialiai dresuotų šunų įsigijimas ir parengimas atsieina dešimtis tūkstančių eurų.
Be to, policijos šuniui išdresuoti prireikia maždaug aštuonių mėnesių, nors parengto šuns sugebėjimai ir yra daug didesni nei žiurkės.
Dresuojamos žiurkės nuo 2011 metų pabaigos yra laikomos narve nedideliame standartiniame name greta didingesnių pastatų ir teritorijų, kur dresuojami policijos šunys ir žirgai.
Žiurkės greit mokosi tamsoje, kuriai šie naktiniai gyvūnai teikia pirmenybę.
„Kad imtų atskirti tam tikrą kvapą, joms prireikia vos 10-15 dienų“, - sakė už šį projektą atsakinga policijos pareigūnė Monique Hamerslag, imdama Derricką iš jo didelio narvo ir perdėdama jį į mažesnį, kur jis turės parodyti, ką išmokęs.
„Kuo nuobodesnis žiurkės gyvenimas, tuo geriau“ jai sekasi darbuotis detektyve, sakė M.Hamerslag, kuri taip pat pastebėjo, kad žiurkių patinams einasi geriau nei patelėms.
Prie narvo šono pririšti keturi metaliniai arbatos sieteliai, ant vieno jų yra parako pėdsakų. Derrickui, stambokai rudai juodos spalvos žiurkei, prireikia vos dviejų sekundžių, kad nurodytų tą sietelį savo ūsuotu snukučiu.
Jis apdovanojamas spragtelėjimo garsu ir saulėgrąžos sėkla.
Parako pėdsakų aptikimas yra itin naudinga savybė, kai po kokio nors šaudymo būna keli įtariamieji.
Laboratoriniai testai parako pėdsakams nustatyti yra brangūs ir užtrunka iki dviejų valandų, o jei įtariamųjų daugiau - ir ilgiau.
Nors žiurkės „parodymais“ ir negalima naudotis teisme, ji suteikia teismo ekspertams nuorodą dėl to, kurio įtariamojo drabužius tikrinti pirmus.
Olandų policija neturėdama įrodymų žmogų gali laikyti tik kelias valandas, tad žiurkės gali padėti užkirsti kelią kaltininkų paleidimui.
M.Hamerslag tokią idėją išplėtojo savo darbe, kurį parengė studijuodama policijos akademijoje. Ją įkvėpė viena pagalbos grupė, kuri naudojosi žiurkėmis ieškodama sausumos minų Tanzanijoje.
Žiurkių-detektyvių sugebėjimų testai yra daug žadantys. M.Wiebesas viliasi, kad kitų metų pradžioje šios pagalbininkės galbūt jau galės pradėti uosti tikrus nusikaltimus, nors ir pripažįsta, kad ta data gali būti „optimistiška“.
Didelė žiurkių problema yra jų atsargumas. Jos vengia naujų situacijų, tokių, kaip nusikaltimų vietos, į kurias gali būti nuvežtos, pavyzdžiui, ieškoti kokio lavono neįprastame pastate ar narkotikų laivo konteineryje.
„Geriausia atnešti kvapą žiurkėms, o ne atvirkščiai, - sakė M.Hamerslag. - Tai reiškia, kad turime paimti pavyzdžius ir atvežti juos ten, kur žiurkės gyvena“.
Policijos žiurkės niekada nepakeis policijos šunų, bet turi kitokių, papildančių įgūdžių, sako ji.
„Šuo iš prigimties yra plėšrūnas, todėl nebijo tyrinėti nepažįstamų vietų“, - sakė M.Wiebesas.
„Kita vertus, šuo negali gyventi taip, kaip žiurkė, praleisti viso gyvenimo mažoje uždaroje erdvėje, - jam pasidarytų nuobodu“, - pridūrė jis.
