Lenkijoje per metus atliekama tik 500–700 legalių abortų, nes prieš 20 metų priimtas įstatymas leidžia juos daryti trimis išskirtiniais atvejais.
Jie tokie: kai moteris pastoja po išprievartavimo, kai gimdymas yra pavojingas motinos gyvybei ir kai vaisius yra nepagydomai apsigimęs, rašo „Lietuvos rytas".
Tad naujasis siūlymas panaikinti leidimą daryti abortus dėl nepagydomo vaisiaus išsigimimo ir vėl sukėlė didžiulių parlamentarų ginčų.
Aistras dar labiau pakurstė įstatymo sugriežtinimo šalininkų ir priešininkų demonstracijos prie Seimo.
Surinko 450 tūkst. parašų
Pasiūlymą sugriežtinti įstatymą pateikė katalikiškų organizacijų susivienijimas „Stop abortams”, surinkęs 450 tūkst. reikalavimą palaikančių žmonių parašų.
Iniciatyvos autoriai numojo ranka į mokslininkų teiginius, jog daugelis nepagydomai apsigimusių kūdikių išgyvena vos parą dvi, o gimdymas išsekina moters organizmą, sukelia jai daug skausmo.
Jiems pasirodė nesvarbi ir statistika, liudijanti, kad šeimos, auginančios protiškai bei fiziškai apsigimusius vaikus, dažniausiai išyra – vienas partnerių neatlaiko vargų naštos.
Prie Seimo demonstraciją surengę katalikų aktyvistai abortų šalininkus vadino Adolfo Hitlerio sekėjais – esą juk nacistinės Vokietijos lyderis buvo nurodęs gimdyti tik sveikus vaikus.
Įstatymo pataisą Seime pristatė organizacijos „Stop abortams” lyderė Kaja Gondek, auginanti ketverių metų sūnų, turintį Downo sindromą.
Šios radikalios katalikės žodžiai, esą įstatymo sugriežtinimui pritaria „visi normalūs žmonės”, o jam priešinasi vien gyvuliškais ir žudymo instinktais besivadovaujantys žmonės, sukėlė protestų audrą.
Kairiesiems ėmus šaukti, kad K.Gondek ragina šalį grąžinti į viduramžius, „Stop abortams” lyderė taip pat įsikarščiavo ir pasiūlė abortus darančius medikus sodinti į kalėjimą už nekaltų vaikų žudymą.
Protestuodama prieš tai, kad Seimo pirmininkė Ewa Kopacz nenutraukė K.Gondek kalbos, posėdžių salę paliko ir balsuojant nedalyvavo liberali Palikoto sąjunga.
Premjeras vos neapsivėmė
Premjeras D.Tuskas po balsavimo pareiškė, kad klausydamasis kai kurių kalbų jautė didelį pykinimą. Todėl jis esą džiaugiasi, kad įstatymo sugriežtinimui nebuvo pritarta.
Piliečių platformos partijos (PPP) lyderis pridūrė manantis, kad audringas posėdis Seime paliudijo, „kaip būtų lengva abortų problemą paversti visų su visais karu”. Todėl D.Tuskas paragino laikytis prieš 20 metų priimto kompromisinio įstatymo, jo nekeičiant nei pagal dešiniųjų, nei pagal kairiųjų reikalavimus.
Tiesa, apžvalgininkai atkreipė dėmesį, jog dvylika PPP seimūnų parėmė pasiūlymą sugriežtinti įstatymą, o dar keliolika išėjo iš salės, kad nebalsuotų.
Sugriežtinimą parėmė ir dauguma kitos valdančiajai koalicijai priklausančios partijos – Valstiečių – atstovų.
Manoma, kad šie seimūnai pakluso kunigų įkalbinėjimams paremti pasiūlymą ir išsigando katalikiškos žiniasklaidos, paviešinusios balsavusiųjų prieš pavardes, kritikos.
Mažėja abortų šalininkų
Socialinių apklausų bendrovės CBOS tyrimas neseniai paliudijo, kad per abortų draudimo dvidešimtmetį padaugėjo šio įstatymo šalininkų.
Leidimui daryti abortą dėl vaisiaus išsigimimo pritariančių sumažėjo nuo 52 iki 46 procentų, o net trys ketvirtadaliai lenkų mano, kad kūdikio gyvybę būtina gelbėti bet kokiu atveju.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad net ketvirtadalis lenkių yra dariusios abortą. Daugelis tokių moterų – vyresnės, jos abortus darėsi sovietmečiu, kai jie buvo legalūs.
Vis dėlto feministinės organizacijos teigia, kad įstatymas abortų skaičiaus nesumažino – nelegaliose klinikose arba užsienyje abortus per metus pasidaro apie 150 tūkst. lenkių.
Filosofė, buvusi premjero Mareko Belkos patarėja lygių teisių klausimais Magdalena Sroda teigia, jog abortus draudžiantis įstatymas kertasi su demokratija.
Mat teisės aktas visas moteris verčia laikytis Katalikų bažnyčios, kuriai vadovauja vien vyrai, ideologijos, neleidžiančios pastojusioms moterims pačioms spręsti dėl savo likimo.
