Nors A.Merkel triumfavo šiuose rinkimuose, iki daugumos jai pristigo penkių vietų parlamente, todėl teko pradėti koalicijos formavimo procesą ir politinio pokerio partija, kuri, kaip perspėjo mažesnės partijos, gali užsitęsti iki kitų metų.
Tuo tarpu Socialdemokratų partijoje (SPD), pralaimėjusioje antrus rinkimus iš eilės, prasidėjo įnirtingi vidiniai debatai, ar verta dar kartą žengti į valdžia populiarios kanclerės šešėlyje, kaip buvo pasielgta 2005–2009 metais, ar iš naujo sustiprinti 150 metų gyvuojančią partiją, dirbant opozicijoje.
Jeigu A.Merkel konservatoriai ir SPD nesugebėtų susitarti dėl naujos „didžiosios koalicijos“, kanclerė dar turės kitą, nors mažiau tikėtiną, atsarginę galimybę – prašyti koalicijos partneriais tapti kairiosios pakraipos Žaliųjų partiją.
„Tikiuosi, kad SPD vadovybė apsispręs pradėti derybas dėl koalicijos, – sakė Berlyno laisvojo universiteto politologas Oskaras Niedermayeris. – Manau, kad šios partijos iš esmės nėra pernelyg tolimos, kad negalėtų susitarti, jeigu abi pusės parodytų gerą valią.“
A.Merkel ketvirtadienį pažadėjo „sąžiningą diskusiją“, pridūrusi: „Turime bendrą atsakomybę suformuoti stabilią vyriausybę.“
Penktadienį vyksiančiose žvalgomosiose derybose A.Merkel' Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos sąjungininkė Bavarijoje – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – pasiųs po septynis įtakingus veikėjus derėtis su septyniais SPD lyderiais, vadovaujamais partijos pirmininko Sigmaro Gabrielio.
Varžovai susitiks 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku neutralioje teritorijoje – parlamentarų klube, kuriame įstatymų leidėjai po ginčų Bundestage kai kada susirenka ramiai pataisyti santykių prie alaus bokalo.
Tarp pagrindinių SPD rinkimų kampanijos pažadų buvo minimi didesni mokesčiai turtingiesiems, nacionalinio minimalaus atlyginimo įvedimas, apribojimai būsto nuomos kainų didinimui ir privalomas moterų dalyvavimas įmonių valdybose.
Tačiau savo pranašumu neabejojanti CDU/CSU šią savaitę nubrėžė raudoną liniją: jos lyderiai pažadėjo, kad nebus „jokio mokesčių didinimo“.
Finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) ketvirtadienį pakartojo, kad nepritarimas mokesčių didinimui yra „bendra aiški CDU ir CSU linija“.
SPD vadovybei, per rinkimus pralaimėjusiai CDU/CSU maždaug 25 proc. prieš 42 proc., dabar iškilęs sunkus pasirinkimas.
Nauja sąjunga su CDU socialdemokratams suteiktų naują galimybę dirbti valdžioje ir kelis ministrų postus, tačiau taip pat gali supykdyti daugelį eilinių partijos šalininkų, kuriems toks aljansas gali atrodyti žeminantis ir žalingas.
470 tūkst. partijos narių balsuos, ar SPD turi žengti į dar vieną didžiąją koaliciją. Jeigu jie tokia žingsniui nepritartų, SPD vadovybei veikiausiai beliktų atsistatydinti.
Savaitraštis „Der Spiegel“ rašo, kad S.Gabrielis žino, jog didžioji koalicija neišvengiama, tačiau „privalo demonstruoti didžiausią pasidygėjimą“ ir galų gale užtikrinti partijos narius „palaikyti aljansą, kurio jie iš tikrųjų nenori“.
Jeigu A.Merkel piršlybos su SPD vis dėlto neatvestų į dar vieną santuoką be meilės, CDU tektų pradėti viliotinį su dar mažiau įtikinamais partneriais – žaliaisiais.
Ilgai atrodė neįtikėtina, kad konservatoriai galėtų sudaryti aljansą su žaliaisiais po to, kai šie hipių ir pacifistų kartos atstovai pirmąkart įžengė į parlamentą, dalydami saulėgrąžas.
Tačiau praėjus trims dešimtmečiams nuo to epizodo A.Merkel priėmė esminį žaliųjų reikalavimą – palaipsniui atsisakyti branduolinės energetikos, tuo tarpu ši ekologinės pakraipos partija tapo daugelio miestų viduriniosios klasės rinkėjų interesų atstove.
A.Merkel komanda planuoja susitikti su žaliųjų derybininkais kitą ketvirtadienį 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku.
Kad ir kaip baigtųsi derybos A.Merkel vyriausybė galės likti valdžioje, kol bus suformuota naują vyriausybė. Šio proceso trukmės Vokietijos konstitucija neriboja.
