Antrus metus iš eilės ir 22-ąjį kartą per taikos premijų paskelbimo istoriją šis garbingas, bet kasmet vis daugiau diskusijų sukeliantis apdovanojimas skirtas organizacijai. Šiemet Nobelio taikos premija skirta tarptautinei Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai (OPCW).
Oficialiai – už pastangas sustabdyti cheminių ginklų naudojimą, šiurpinusį pasaulį nuo Pirmojo pasaulinio karo ir nacių režimo dujų kamerų iki Sirijos pilietinio karo laukų, rašo „Lietuvos rytas".
Būtent pastarojoje šalyje vykstantis konfliktas, kuriame pirmąsyk per dešimtmečius panaudotas cheminis ginklas, ir faktas, kad premija skirta to ginklo sunaikinimo siekiančiai organizacijai, sukėlė daug aistrų.
Tad Osle vykusi ceremonija vakar greitai virto audringa diskusija, per kurią žurnalistų aštrių klausimų prie sienos remiamas Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjørnas Jaglandas buvo priverstas teisintis.
Sirija – niekuo dėta?
Skirdamas apdovanojimą iš esmės beveidei tarptautinei organizacijai, kuri daugiau dėmesio sulaukė tiktai šiemet, ėmusi tirti cheminio ginklo panaudojimo Sirijoje atvejus, Nobelio komitetas išties rizikavo.
Lažybų kontoros apdovanojimą iš anksto sutartinai prognozavo už moterų teisę į švietimą kovojančiai pakistanietei Malalai Yousafzai. Tačiau tai, kad 16-metė paauglė negavo premijos, niekis, palyginti su sprendimu apdovanojimą skirti OPCW.
Juolab kad dar daugiau sumaišties sukėlė akivaizdžiai suirzusio Th.Jaglando nenoras susieti komiteto sprendimą su cheminio ginklo panaudojimu Sirijoje. Šioje šalyje rizikuodami savo gyvybe darbuojasi OPCW, kurios būstinė yra Hagoje, ekspertai.
Tuo metu Nobelio komitetas pabrėžė, kad apdovanojimu pagerbiamas OPCW didelio masto darbas, siekiant eliminuoti cheminius ginklus, pavyzdžiui, Cheminių ginklų uždraudimo konvencijos vykdymas. Tokia sėkmė vertinama nevienareikšmiškai.
Ironiška, jog cheminį ginklą panaudojusi ir 1400 žmonių juo pražudžiusi Sirija po kelių dienų taps 190-ąja OPCW nare, atsisakydama šio masinio naikinimo priemonės.
Komitetas turėjo teisintis
Paklaustas, ar neatrodo, kad skirti apdovanojimą organizacijai tokiu metu, kai cheminio ginklo panaudojimas tūkstančiams sirų – dar gyvas prisiminimas, nėra kontroversiška, Th.Jaglandas kiek pyktelėjo. O tada pripažino, jog taikos premijos skyrimo istorija esą parodė, jog ne visi pasirinkimai buvo tinkami.
„Kai kurie buvo verti šio apdovanojimo, kiti – ne. Žinoma, visada būna diskusijų, skirtingų nuomonių”, – lėtai rinkdamas žodžius sakė Th.Jaglandas, griežtai atsisakęs komentuoti, kodėl premija skirta ne esą labiau vertesniems nominantams, asmenybėms, o europinei organizacijai.
Tada jis netikėtai priminė nuostabą sukėlusį sprendimą 2009-aisiais taikos premija apdovanoti JAV prezidentą Baracką Obamą. Kaip ir Baltųjų rūmų vadovui, OPCW apdovanojimas esą skirtas už siekius spartinti nusiginklavimo procesą. Taigi – avansu.
Tiesa, taikos premijos skyrimo istorijoje būta ir didesnių kuriozų: apdovanojimai skirti terorizmą rėmusiam palestiniečių lyderiui Yaseerui Arafatui, o nominuoti buvo netgi Adolfas Hitleris ir Josifas Stalinas.
Tonos cheminio ginklo
Apie 500 darbuotojų turinčios ir šalių narių finansuojamos OPCW direktorius Ahmetas Uzumcu kuklinosi ir dėkojo pirmiausia visiems savo kolegoms už pastarųjų 16 metų darbą.
Per tą laiką OPCW prižiūrėjo, kaip buvo naikinami cheminiai ginklai, o jų pasaulyje oficialiai – per 57 tūkst. tonų.
Tiesa, manoma, kad didžiausias cheminio ginklo atsargas turinčios ir nuo 70 iki 90 proc. savo cheminio arsenalo sunaikinusios JAV bei Rusija tai padarė ne dėl neįtakingos OPCW spaudimo, o dėl ekonominių sumetimų.
Juolab kad OPCW ne tik negalėjo nieko padaryti, tik bejėgiškai stebėti cheminio ginklo panaudojimą Sirijoje, bet ir nesulaukė reakcijos iš Šiaurės Korėjos, Angolos, Izraelio, kurios, manoma, turi cheminį ginklą.
Šiaip ar taip, be auksinio medalio, kuris bus įteiktas per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną, OPCW atstovui taip pat bus skirtas 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. litų) piniginis prizas. (BBC, AP, „Reuters”, LR)
2013-ųjų Nobelio premijos laureatai
Medicinos ir fiziologijos premiją pelnė amerikiečiai biologai (iš kairės) Jamesas Rothmanas ir Randy Schekmanas bei vokiečių kilmės biochemikas Thomas Suedhofas. Mokslininkai įvertinti dėl tyrimų, padedančių suprasti, kaip baltymai ir kitos medžiagos yra transportuojamos ląstelės viduje.
Už laimėjimus chemijos srityje apdovanoti trys mokslininkai, turintys dvigubą pilietybę, kurių viena – JAV. Tai (iš kairės) austras Martinas Karplusas, lietuviškų šaknų turintis britas Michaelas Levittas ir žydas Arieh Warshelis. Jų nuopelnas – kompiuterinės simuliacijos, padedančios prognozuoti cheminius procesus.
Fizikos premija skirta belgui François Englert’ui (kairėje) ir britui Peteriui Higgsui už įrodymą apie teorinės dalelės Higgso bozono egzistavimą. „Už teorinį atradimą mechanizmo, kuris prisideda prie mūsų supratimo apie subatominių dalelių masės prigimtį”, – taip apibūdintas mokslininkų laimėjimas.
Literatūros premija šiemet pagerbta kanadietė Alice Munro už apsakymus, atskleidžiančius žmogaus būklės trapumą. Moteris tituluota kaip „šiuolaikinio apsakymo žanro meistrė”.
