Pasaulio galingieji tikisi, kad derybos dėl Irano branduolinės programos lengviau pajudės į priekį. Tokias viltis JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Rusija, Vokietija deda į naująjį Irano prezidentą Hassaną Rouhani bei šalies vyriausybę.
Netrukus po pergalės birželio rinkimuose H.Rouhani apie santykius su Vakarais prabilo švelnesniu tonu.
O praėjusį mėnesį daugybės pozityvių vertinimų sulaukė žinia, kad Irano ir JAV prezidentai pasikalbėjo pirmą kartą per 34 metus. Istorinis lyderių pokalbis vyko telefonu 15 minučių.
Kita vertus, apžvalgininkai pastebėjo ir ne tokių pozityvių ženklų. Pavyzdžiui tai, kad Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje H.Rouhani nutarė nespausti rankos B.Obamai.
Praėjus kelioms dienoms po istorinio pokalbio telefonu, kilo ir neaiškumų, kuri pusė ėmėsi iniciatyvos, kad jis įvyktų. Mat H.Rouhani tvirtai paneigė kalbas, jog tai buvo Teherano iniciatyva, ir tikino, kad šio žingsnio ėmėsi Vašingtonas.
„Ar gali tarptautinė bendruomenė pasitikėti žmogumi, kuris atsisako paspausti kitam vyrui ranką? Arba mandagiai atsiliepti į skambutį nepaneigdamas, kad pats jo laukė?” – vėliau rašė vienas Kuveito laikraštis.
Neaišku ir tai, ką omenyje turėjo didžiausią valdžią Irane turintis ajatola Ali Khamenei, su kurio parama veikia dabartinis šalies prezidentas ir vyriausybė.
A.Khamenei po JT Generalinės Asamblėjos, kurios metu ir vyko prezidentų pokalbis, pareiškė, jog ne viską Teherano delegacija padarė tinkamai. Tačiau savo žodžių jis nepatikslino.
„Esame pesimistiškai nusiteikę dėl amerikiečių ir nepasitikime jais”, – pareiškė A.Khamenei, Irane tariantis paskutinį žodį.
Teheranas nuolatos neigia norintis pasigaminti branduolinių ginklų. Nepaisant to, nuo 2003 metų vykstančios derybos dėl šalies branduolinės programos vis dar yra aklavietėje.
H.Rouhani pažadėjo konstruktyviai spręsti dešimtmetį vykstantį ginčą ir pasiekti, kad būtų atšauktos šalies ekonomiką skaudžiai veikiančios Vakarų šalių sankcijos.
Teheranas iki šiol neatskleidė, ką ruošiasi pasiūlyti mainais į prašymą sušvelninti Europos Sąjungos ir JAV taikomas sankcijas, smarkiai smogusias Irano naftos eksportui, ir į galimybę palaikyti ryšius su pasaulio bankais.
Bet Irano delegacijai Ženevoje vadovausiančio užsienio reikalų ministro Mohammado Javado Zarifo pavaduotojas Abbasas Araqchi jau atskleidė, jog negali būti kalbos dėl pasiūlymo Iranui atsisakyti sukauptų prisodrinto urano atsargų.
Jos gali būti naudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams.
