JAV žvalgybos pareigūnai jau ne vieną savaitę pliekiami dėl vykdyto masinio žmonių sekimo. Tačiau kai amerikiečiams viena po kitos ėmė priekaištauti Europos sostinės, Vašingtono kantrybė, regis, trūko. Remdamasis BBC, BNS apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Šią savaitę JAV žvalgybos vadai atsikirto tvirtindami, kad Europos šalys elgėsi lygiai taip pat kaip amerikiečiai. O žiniasklaida dar esą klaidingai interpretuoja nutekintą informaciją.
„Visi šnipai yra vienodai blogi”, – taip JAV pareigūnų paskelbtą žinią apibendrino britų transliuotojo BBC Šiaurės Amerikos skyriaus redaktorius Markas Mardellas.
Klaidinga interpretacija
Atkirtį Europai davė antradienį amerikiečių įstatymų leidėjams liudiję JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vadovas Keithas Alexanderis ir nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis.
„Visi tai daro”, – taip pastarasis leido suprasti, kad daugeliu atvejų Europos žvalgybos agentūros rinkdavo informaciją apie žmonių pokalbius telefonu ir dalydavosi ja su JAV tarnybomis.
Pastaruoju metu skelbta, kad NSA rinko informaciją apie dešimtis milijonų europiečių pokalbių telefonu ir jų veiklą internete.
Bet K.Alexanderis ir J.Clapperis tvirtina, kad įtakingi Senojo žemyno laikraščiai, kurie naudojasi pabėgusio buvusio NSA kontraktininko Edwardo Snowdeno nutekinta informacija, klaidingai ją interpretuoja.
„Jie kaip įrodymus pateikia kompiuterio ekrano vaizdo nuotraukas, kuriose matomi internetinės priemonės, skirtos duomenims tvarkyti, rezultatai – tačiau tiek jie, tiek įslaptintus duomenis pavogęs asmuo nesuprato, į ką žiūri”, – teigė K.Alexanderis.
Mini skirtingas šalis
K.Alexanderiui ir J.Clapperiui pritarė JAV Senato Žvalgybos komiteto pirmininkė Dianne Feinstein. Ji taip pat teigia, kad Europos žiniasklaidos pranešimai yra klaidingi.
„Ne JAV rinko informaciją apie Prancūziją ir Vokietiją. Rinko Prancūzija ir Vokietija. Ir tai niekaip nesusiję su jų piliečiais – tai susijęs su žvalgybinės informacijos rinkimu NATO karo zonose, tokiose kaip Afganistanas”, – aiškino ji.
Dienraštis „The Wall Street Journal” vienoje publikacijų teigė, jog elektroninį šnipinėjimą vykdė Prancūzijos ir Ispanijos žvalgybos agentūros. Tai jos esą darė už savo valstybių ribų ir kai kada karo zonose, o vėliau surinkta informacija neva pasidalydavo su NSA.
Šnipinėjami ir JAV lyderiai
Tokia linkme pakrypęs skandalas neabejotinai atsispindėjo vakar Vašingtone vykusiame Vokietijos kanclerės Angelos Merkel komandos narių ir Baltųjų rūmų atstovų susitikime.
Vokietijos žiniasklaida anksčiau skelbė, kad JAV žvalgyba dešimtmetį sekė A.Merkel pokalbius mobiliuoju telefonu ir tik prieš kelis mėnesius nutraukė šią praktiką.
Barackas Obama, reaguodamas į skandalą dėl A.Merkel pokalbių klausymosi, jau svarsto galimybę uždrausti šalies žvalgybos agentūroms šnipinėti sąjungininkių lyderius. Tiesa, antradienį kalbėdami įstatymų leidėjams K.Alexanderis ir J.Clapperis sakė, kad kitos valstybės taip pat šnipinėja JAV lyderius.
Įtarimų sulaukė ir Rusija
Kaltinimų dėl bandymo šnipinėti kitų valstybių lyderius pastaruoju metu sulaukė ir Rusija. Žvalgybos ekspertai pareiškė, kad rugsėjį Sankt Peterburge vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime galėjo būti bandoma pasiekti užsienio šalių valdžios informaciją per nemokamai duotas USB atmintines ir mobiliųjų telefonų kroviklius. Juose galėjo būti įtaisytos blakės.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas paneigė mestus įtarimus. Anot D.Peskovo, kalbomis apie Maskvos bandymą šnipinėti G20 susitikimo dalyvius tik bandoma nukreipti dėmesį nuo JAV ir Europos tarpusavio problemų.
G20 susitikimas vyko tokiu metu, kai tarp Rusijos ir Vakarų buvo paaštrėjusi įtampa dėl kelių klausimų. Viena jų – Maskva suteikė prieglobstį NSA paslaptis nutekinusiam E.Snowdenui.
