Vėlinių išvakarėse Krokuvos policininkai sulaikė vieną įžūliausių šalies sukčių – apsimetėlį profesorių, sugebėjusį įsidarbinti ir paskaitas studentams skaityti net penkiuose universitetuose.
Du metus gaudytas sukčius buvo aptiktas vienoje Krokuvos aukštojoje mokykloje, tačiau šį kartą 46 metų vyriškis buvo užsiregistravęs, ne kaip dėstytojas, bet studentas.
Su padirbtais naujais asmens dokumentais, visiškai išvaizdą pakeitęs vyriškis studijavo hebraistiką ir dėjosi labai pamaldžiu atvykėliu iš Izraelio, atskridusiu į protėvių žemę.
Prieš du metus šį aferistą demaskavo žurnalas „Polityka“. Žurnalistai atskleidė, jog penkiose aukštosiose mokyklose dėstytoju dirbęs tariamas garsus tarptautinės teisės žinovas, profesorius Noah Rozekrancas iš tiesų yra iš advokatūros už sukčiavimus išmestas lenkas Mariuszas Kornilowiczius.
Gabiu studentu bei teisininku laikytas M.Kornilowiczius Augustave bei Varšuvoje dirbo teisėju, o vėliau sostinėje įkūrė nuosavą notaro biurą. Draudimas užsiimti teisininko darbu buvo skirtas už sukčiavimus, po to, kai paaiškėjo, kad vyriškis suklastotų dokumentų pagalba pasisavino šimtą tūkstančių zlotų.
Toks draudimas vyriškio nuo sukčiavimų neatbaidė, ir jis, pasidirbęs dokumentus, liudijančius, kad baigė kelis garsius užsienio universitetus ir juose dirbo dėstytoju, įsidarbino penkiose aukštosiose mokyklose Lenkijoje. Studentai tariamai garsaus dėstytojo paskaitas mėgo, laikė jį reikliu ir išprususiu,
„Politykai“ demaskavus, jog aukštųjų mokyklų vadovai pro pirštus žiūrėjo į tai, kad N.Rorenkranzas jiems pristatė vien mokslo baigimo diplomų kopijas ir ignoravo keleto studentų skundus, jog šis dėstytojas kita pavarde dirbo anksčiau juristu, šalyje kilo didelis skandalas. Dėl jo aiškintis teko Švietimo bei Vidaus reikalų ministerijų vadovams.
Policijai pranešus, jog areštavo apsimetėlį dėstytoją, internete užvirė diskusijos, kas buvo didžiausias pastarųjų metų aferistas šalyje. Dauguma komentatorių šį titulą siūlo suteikti 21 metų jaunuoliui iš Ščytno miestelio, kuris sugebėjo apsimesti turtingu verslininku, ir užsisakyti kelionę privačiu lėktuvu į Paryžių bei Amsterdamą.
Jaunuolis minėtos firmos sąskaita gyveno brangiausiuose viešbučiuose, valgė geriausiuose restoranuose, užsisakinėjo prostitutes, ir patikliai firmai pridarė nuostolių už 150 tūkst. zlotų. Antrą vietą siūloma skirti aštuoniolikamečiui Budzisko kaimelio gyventojui, kuris sugebėjo per vasaros atostogas apsismesti kunigu, ir įsidarbinti klebonu atokiame kaimelyje. Tikintieji labai pamėgo linksmą ir naujoviškai pamaldas laikiusį vaikiną, kurį išdavė pomėgis gerti vakarais prie parduotuvės alų, rūkyti, ir pro mašinos langą kalbinti merginas.
Trečią vietą siūloma skirti 45 metų ūkininkui, kuris, prisidirbęs skolų, nutarė jų atsikratyti įsidarbindamas Poznanės karinėje ligoninėje ginekologu. Vyriškis ligoninėje neįsidarbino, bet pacienčių ieškojo po koridorių vaikščiodamas užsivilkęs baltą gydytojo chalatą ir kalbindamas moteris.
Pastojusios moterims apsimetėlis ginekologas siūlėsi atlikti nelegalų abortą arba parduoti tablečių, sukeliančių persileidimą. Tiek abortai, tiek persileidimą sukeliančios tabletės Lenkijoje yra draudžiamos, tad ūkininko paslaugos netrukus susilaukė didelio populiarumo, ir vyriškiui pacienčių nebereikėjo ieškoti ligoninėje, o užteko skelbimus dėti internete.
Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pareiškė, jog didžiausio aferisto titulas visgi priklauso Czeslawui Sliwai, kuris sovietmečiu, 1969 metais sugebėjo apsimesti Austrijos piliečiu, ir įkūrė tos šalies konsulatą Vroclavo mieste. Konsulatas veikė tik tris mėnesius, o jį uždarius darbo neteko daug aukštų Užsienio reikalų ministerijos bei saugumo tarnybos darbuotojų.
