Antrajame per mažiau nei mėnesį susitikime šiame mieste
tikimasi pasiekti susitarimą, kuriuo būtų galima užbaigti
užsitęsusius nesutarimus branduoliniu klausimu.
Derybininkai iš Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos,
Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos, vadinamų „P5 plius
1“ grupe, diskusijas su Irano pareigūnais pradėjo 11 val. (12 val.
Lietuvos laiku), o joms pirmininkauja Europos Sąjungos (ES)
diplomatijos vadovė Catherine Ashton.
Pasak pareigūnų, ilgai lauktas susitarimas, turintis pažaboti
Irano branduolines ambicijas, pagaliau gali būti pasiektas po
daugelį metų trukusių bevaisių derybų, kurioms naują postūmį
suteikė Irano naujasis prezidentas Hassanas Rouhani, laikomas nuosaikių pažiūrų veikėju.
Prasidedant antram susitikimui per trumpesnį nei mėnesio
laikotarpį Jungtinių Valstijų ir kitų pasaulio galybių
derybininkai dviem dienoms susės prie stalo su Iranu, tikintis
suderinti bendro pobūdžio susitarimą.
C.Ashton pradėjo diskusijas nuo privataus susitikimo su Irano
užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu, per kurį aptarė derybų darbotvarkę.
Abi pusės sakė, kad ankstesnis susitikimas buvo vaisingiausias
per daugelį metų, tačiau pripažino, kad susitarti nebus lengva.
Pasak M.J.Zarifo, tikėtina, kad šią savaitę vyksiančios derybos
bus „labai sudėtingos“.
„Įžengėme į detalizuotą fazę, kuri tebėra sudėtinga ir
skrupulinga“, – M.J.Zarifas rašė socialiniame tinkle
„Facebook“.
Tačiau anksčiau šią savaitę jis išsakė optimistinę
poziciją, teigdamas, kad tiki, jog susitarimą pasiekti
„įmanoma“.
Šis susitikimas yra jau antrasis nuo rugpjūčio, kai Irano
prezidento postą perėmė H.Rouhani, žadėdamas išspręsti ginčą
dėl branduolinės programos ir užtikrinti, kad pasaulio galybės
atšauktų savo sankcijas.
Iranas nekantrauja, kad būtų sušvelnintos griežtos ekonominės
sankcijos, dėl kurių pajamos už Teherano parduodamą naftą
sumažėjo perpus, nusmuko rialo kursas, o infliacija tapo didesnė
negu 40 procentų.
Vakarų šalys taip pat linkusios pasinaudoti reta proga pagaliau
užmegzti tvirtesnius ryšius su Iranu po dešimtmečius trukusio
priešiškumo, taip pat sukurti sąlygas bendradarbiauti su Teheranu
kitose srityse, tokiose kaip konfliktas Sirijoje.
Iranas palaiko Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, kovojantį su sukilėliais.
Praeitą mėnesį vykusiose derybose Ženevoje, kurios pirmąkart
buvo vedamos anglų kalba, Iranas, kaip pranešama, pristatė dviejų
etapų procesą, kuris galėtų leisti išspręsti ginčą maždaug
per metus.
Kalbėdamasis su žurnalistais Ženevoje šią savaitę
vyksiančių derybų išvakarėse, vienas aukštas JAV pareigūnas
sakė, kad Vašingtonas nori pasiūlyti Iranui ribotą sankcijų
sušvelninimą, jeigu šiitiška respublika sutiks žengti
„pirmąjį žingsnį“, turintį užtikrinti, kad branduolinė
programa nebebus plėtojama.
„Dabar žvelgiame į pirmąją fazę, pirmąjį žingsnį –
pradinį supratimą, kuris sustabdytų Irano branduolinės programos
judėjimą į priekį ... ir kuris potencialiai sugrąžintų dalį
jos atgal, – nurodė jis. – Esame pasiruošę pasiūlyti ribotus,
tikslinius ir sugrąžinamus sankcijų palengvinimu.“
„P5 plius 1“ jau daug metų veda derybas su Teheranu dėl jo
vykdomo urano sodrinimo, kuris, kaip įtaria Vakarų šalys, gali
būti nukreiptas į atominių ginklų gamybą.
Iranas ne kartą neigė šiuos kaltinimus, tvirtindamas, kad jo
branduolinė programa orientuota tik į elektros gamybą ir medicinos
reikmes.
Minėtos šešios galingosios šalys spaudė Iraną įšaldyti
sodrinimą, sumažinti sukauptas urano atsargas ir sumažinti savo
branduolinių medžiagų gamybos pajėgumus.
Izraelis, daugelio laikomas vienintele branduolinį ginklą
turinčia Artimųjų Rytų šalimi, nors žydų valstybė niekada to
nėra pripažinusi, yra griežtai nusistatęs prieš pasiūlymus
švelninti sankcijas. Izraelio šalininkai JAV Kongrese gali sukilti
netgi prieš nedideles nuolaidas Iranui.
Prieš ketvirtadienio derybas Izraelis perspėjo pasaulio galybes
atmesti numanomą Irano pasiūlymą apriboti savo branduolinę
programą mainais į sankcijų sušvelninimą.
„Izraelis per kelias pastarąsias valandas sužinojo, kad
Ženevoje „P5 plius 1“ bus pateiktas pasiūlymas, kad Iranas
visiškai sustabdys sodrinimą iki 20 proc. ir sulėtins darbus
statant sunkiojo vandens reaktorių Arake, o mainais sulauks sankcijų
sušvelninimo“, – vienas pareigūnas, prašęs neviešinti jo
vardo, sakė naujienų agentūrai AFP.
„Izraelis mano, kad tai blogas susitarimas ir griežtai jam
priešinsis“, – pridūrė jis.
Irano vykdomas urano sodrinimas iki 20 proc. kėlė itin didelį
susirūpinimą, nes jis yra svarbus etapas prieš sodrinimą iki 90
proc., kai gaunama branduoliniams užtaisams tinkama medžiaga.
Arake statomas sunkiojo vandens reaktorius taip pat kelia
susirūpinimą, nes jame būtų gaminamas plutonis – alternatyvi
skilioji medžiaga branduoliniams užtaisams.