Yin Yusheng’as nustatė konkrečią sumą – 800 JAV dolerių (2 tūkst. litų). Tai pusė vyro atlyginimo, kurį jis gaudavo savo buvusioje darbovietėje. Remdamasis AP apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Kai būsimieji skaitytojai šiuos pinigus surenka, žurnalistas pradeda dirbti. Taip 43 metų vyras išbando masinio finansavimo („crowdfunding”) principą, kai autorių remia jo kūrybinio sumanymo sudominti žmonės.
Toks rėmimo būdas pasauliui – ne naujiena. Bet Yin Yusheng’as įsitikinęs, kad masiškai finansuojamai žurnalistikai Kinijoje susidariusios ypatingos galimybės: juk nuo cenzūros pavargusi visuomenė neatsisakys mokėti autoriui už teisybės gūsį.
Todėl Yin Yusheng’as pasiryžo savo kailiu patirti, ar toks darbas ir už jį gaunamas atlyginimas gali būti nuolatinis.
Žurnalistas nutarė savo darbdaviams teikti tik profesionaliai parengtus reportažus. Jo svajonė – kad skaitytojų išlaikomi reporteriai taptų nauju kokybiškos žurnalistikos modeliu.
Pirmas blynas neprisvilo
„Tiems, kurie pavargę nuo valstybinės žiniasklaidos giedamų pagyrų”, – taip rugsėjį pradėdamas savo bandymą į interneto erdvės lankytojus kreipėsi Yin Yusheng’as.
Galimas savo rašinių temas jis siūlė interneto socialiniuose tinkluose „Sina Weibo” ir „Tencent Weibo”. Taip pat – virtualiajame prekybos centre „Taobao”.
Apsispręsta buvo greitai. Skaitytojai pageidavo, kad Yin Yusheng’as surinktų ir pateiktų informaciją apie žurnalistą Chen Baocheng’ą.
Pastarasis rugpjūčio mėnesį buvo suimtas už tai, kad savo gimtajame mieste Šandongo provincijoje protestavo prieš valdžios vykdomą privačių namų griovimą – iš ekskavatoriaus ištempė jo vairuotoją ir neleido jam dirbti.
Yin Yusheng’o pageidauti 800 JAV dolerių buvo surinkti per 24 valandas. Po pusantros savaitės tyrimas buvo baigtas ir paviešintas minėtose interneto svetainėse.
Kinijoje įprasta, jog reportažai rengiami remiantis policijos ir teismų pranešimais, tad sklandus, maždaug 20 asmenų parodymais paremtas rašinys sulaukė sėkmės.
Juolab kad pavyko atskleisti naujų detalių. Pavyzdžiui, anksčiau pranešta, jog ekskavatorininką benzinu apipylė Chen Baocheng’as. Paaiškėjo, kad minėtas žurnalistas į įvykio vietą atvyko po šio incidento.
Nori būti garbingas
Galbūt Yin Yusheng’as nebūtų pradėjęs eksperimento, bet tai daryti jį paskatino permainos darbe. Šiemet žurnalistas neteko darbo savaitraštyje, kurį pradėta leisti kas mėnesį. Vyras buvo atleistas dėl etatų mažinimo.
Planas išbandyti masinį finansavimą jam kilo diskutuojant su bičiuliais žurnalistais apie internetą, kuris vis labiau stelbia tradicines žiniasklaidos priemones.
„Pradėjome kelti klausimą: kodėl reikia prisirišti prie vienos konkrečios žiniasklaidos priemonės?
Dauguma mūsų jau buvo tapę gana įtakingi, todėl rašinio publikavimas internete galėjo sulaukti dar daugiau dėmesio”, – apie sumanymą pasakojo Yin Yusheng’as.
Žinoma, viliojo ir didesnė žodžio laisvė. Norėjosi apginti per daugelį metų suterštą žurnalisto vardą.
Žurnalistika praradusi žmonių pagarbą Kinijoje ne tik dėl to, kad dauguma leidinių kontroliuojami Pekino. Nuo praėjusio amžiaus pabaigos kai kurie leidiniai dirba pasitelkdami priemones, primenančias reketą.
Pavyzdžiui, reikalauja pinigų iš įmonių vadovų, kad apie įmonę nebūtų spausdinama negatyvi informacija. Ir atvirkščiai – bendrovėms tenka sumokėti už tai, kad spaudoje apie jas atsirastų teigiamų žinių.
Tad Yin Yusheng’as siekia būti kuo sąžiningesnis skaitytojams. „Aš esu įvykio vietoje. Vadinasi, ir jūs čia esate”, – per pirmąjį tyrimą nuvykęs į Šandongo provinciją internete rašė žurnalistas.
Vyras taip pat norėjo parodyti, jog surinktų pinigų nešvaisto veltui: detaliai atsiskaitė už darbui išleistus 320 JAV dolerių (830 litų), pateikė transporto bilietų kopijas, informavo, kad taupydamas nakvojo ne viešbutyje, o pas draugą.
Žaidimas su ugnimi
Londono Sičio universiteto žurnalistikos profesorius George’as Brockas teigė, jog pastaraisiais metais žurnalistai ne kartą sėkmingai pasinaudojo masiniu finansavimu. Tai labiausiai pasireiškė JAV.
Vis dėlto ekspertas abejoja, kad toks finansavimo modelis kada nors galėtų tapti kertiniu žurnalistikos akmeniu.
„Nemanau, kad taip nutiks. Tiesa, eksperimentai parodė, jog žmonių fantaziją įaudrinantys projektai – nesvarbu, ar spaudoje, ar filme – tikrai gali surinkti pinigų”, – pažymėjo G.Brockas.
Tiesa, Kinija – ne Jungtinė Karalystė. Šalyje, kur varžoma žodžio laisvė, žmonės kur kas labiau trokšta žinių nei demokratinėje valstybėje.
Net jeigu Yin Yusheng’ui pavyks užsitikrinti nuolatines pajamas, pasikliaujant vien internetu, jis susidurs su kitokia grėsme. Tarkim, jis gali būti suimtas ir nuteistas.
Kinijos valdžia pastaraisiais metais stiprina interneto kontrolę, o neseniai šalyje pradėta kampanija prieš vadinamuosius internetinius gandus.
Tik pabandyk cyptelėti! Dėl menkiausios abejonės valdžios veiksmais gali netekti laisvės.
Tuo įsitikino ne vienas garsus Kinijos tinklaraštininkas.
Tad Yin Yusheng’ui reikėtų susitaikyti, kad jo gali laukti toks pat likimas. Net jei žurnalisto nesulaikytų, jo medžiagas skubiai šalintų iš interneto.
„Svarbiausias yra platinimo klausimas, – neabejoja Honkongo universiteto žiniasklaidos ekspertas Davidas Bandurski. – Kinijoje pastaruoju metu interneto kontrolė stiprinama. Jeigu jis imsis tiriamosios žurnalistikos, tai bus panašu į žaidimą su ugnimi.” (AP, LR)
