Kiekvienos susirūpinusios stovyklos elgesys iš dalies yra grindžiamas vidaus politiniais interesais.
Tačiau jas taip pat vienija nerimas, jog B.Obama taip smarkiai gali siekti proveržio santykiuose su Iranu, jog netgi yra linkęs priimti susitarimą, pagal kurį per anksti būtų sušvelnintas ekonominis spaudimas Teheranui, o šiitiškai respublikai būtų suteikta erdvės siekti susikurti branduolinį arsenalą.
„Visi mes norime matyti diplomatiją, – respublikonas senatorius Bobas Corkeris sakė naujienų agentūrai „NBC News“. – Tačiau taip pat esame susirūpinę dėl administracijos, kuri, regis, pasiruošusi šokti į tų vaikinų glėbį ir potencialiai sutartimis atsisakyti kai kurių mūsų turimų svertų.“
Iš tikrųjų beveik neabejotina, kad B.Obama trokšta susitarimo su Iranu, kuris sutvirtintų prezidento pozicijas per ne itin sėkmingą dabartinį jo kadencijos etapą, kurį temdo didelių trūkumų turinčios programos, parengtos pagal B.Obamos didžiausiu vidaus politikos pasiekimu laikomą sveikatos apsaugos reformų įstatymą, nevykęs paleidimas, taip pat nauji paviešinimai apie JAV vyriausybės vykdomą šnipinėjimą ir blėstantis šalies vadovo populiarumas.
Sėkmingos derybos su Iranu taip pat padėtų įtvirtinti seną B.Obamos įsitikinimą, kad Jungtinės Valstijos turėtų norėti derėtis su savo priešininkais be išankstinių sąlygų.
B.Obama ir jo patarėjai atmeta pareiškimus, kad jie naiviai vertina Irano ketinimus.
Jie taip pat tvirtina, kad pasaulis privalo įsitikinti, ar naujasis Irano prezidentas Hassanas Rouhani yra rimtai nusiteikęs įgyvendinti savo skelbtus pageidavimus gerinti santykius su Vakarų šalimis.
Colinas Kahlas, dirbęs aukščiausiu Pentagono pareigūnu Artimuosiuose Rytuose, sakė, jog pats faktas, kad susitarimo dėl Teherano branduolinės programos sėkmė arba nesėkmė bus itin svarbi B.Obamos prezidentavimui, užtikrina, kad administracija nepasirašys netinkamos sutarties su Iranu.
„Prezidentas vertina pastangas neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo ne vien centriniu (veiksniu) gyvybiniams JAV nacionalinio saugumo interesams, bet ir jo paties (politiniam) palikimui“, – sakė C.Kahlas, dabar dirbantis vyriausiuoju mokslo darbuotoju Naujojo Amerikos saugumo centre.
„Jie neketina priimti blogos sutarties“, – pridūrė jis.
Derybos tarp Irano ir šešių galingųjų šalių (JAV, Prancūzijos, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos), baigėsi praeitą savaitgalį, nepavykus susitarti dėl preliminarios sutarties, kuri būtų sukūrusi pagrindą platesnėms deryboms.
Pasak diplomatų, viena iš nesėkmės šiose derybose priežasčių – jog tarptautinės galybės atsisakė oficialiai pripažinti Irano teisę sodrinti uraną.
Prancūzija taip pat reiškė susirūpinimą, kad siūlomi apribojimai Irano branduolinio kuro gamybos pajėgumams nėra pakankami.
Be to, Prancūzijai kėlė abejonių Irano planai pasistatyti sunkiojo vandens reaktorių, kuriame gamintųsi daugiau plutonio – šalutinio branduolinių reakcijų produkto, kuris taip pat gali būti panaudotas atominių ginklų gamybai.
Vakarų šalys vėliau mėgino užglaistyti Paryžiaus skelbiamą nerimą, tačiau jų komentarai iškėlė klausimų dėl tikėtinų nesutarimų tarptautinėje koalicijoje.
Iranas tikina nesiekiantis pasigaminti atominių bombų ir teigia, kad uraną sodrina tik norėdamas pasigaminti kuro jėgainių ir medicinos tyrimų reaktoriams.
Derybos turėtų būti pratęstos Ženevoje lapkričio 20 dieną. Mainais į Teherano nuolaidas dėl branduolinės programos, JAV ir pasaulio galybės siūlo iš dalies sušvelninti ekonomines sankcijas, smarkiai prislėgusias Irano ekonomiką – tačiau su galimybe atšaukti tą žingsnį.
Likus kelioms dienoms iki naujo derybų rato Ženevoje, B.Obama tikriausiai susidurs su atsinaujinusiu įstatymų leidėjų Kongrese ir užsienio sąjungininkų skepticizmu.
Kai kurie JAV įstatymų leidėjai nusistatę prieš prezidento nusiteikimą sušvelninti sankcijas Iranui – netgi laikinai.
Jie netgi reikalauja, kad Irano ekonomika būtų dar tvirčiau supančiota. Nors Senato bankininkystės komitetas atidėjo naujų sankcijų svarstymą B.Obamos administracijos prašymu, neaišku, kiek dar bus linkę laukti įstatymų leidėjai.
Praeitą savaitę B.Obama asmeniškai paskambino respublikonui senatoriui Markui Kirkui, vienam iš pagrindinių sankcijų planuotojų prašydamas, kad tas projektas būtų sustabdytas.
Jungtinės Valstijos taip pat yra spaudžiamos sąjungininkų užsienyje, ypač Izraelio, kuris numanomas Irano pastangas susikurti branduolinį arsenalą laiko grėsme savo egzistavimui.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, komentuodamas susitarimo metmenis, pradėjusius aiškėti praeitą savaitę, vadino šimtmečio sutartimi – Iranui.
B.Netanyahu komentarai paskatino B.Obamą jam paskambinti ir dar kartą patikinti, kad Jungtinės Valstijos tebesilaiko pozicijos, jog būtina neleisti Iranui pasigaminti branduolinių ginklų.
JAV vyriausioji derybininkė šiame procese Wendy Sherman po derybų Ženevoje taip pat nuvyko į Jeruzalę, mėgindama išsklaidyti B.Netanyahu nuogąstavimus. Neabejotina, kad per ateinančias dešimt dienų tarp JAV ir Izraelio vyks daugiau aukšto lygio diskusijų.
B.Obamos administracija taip pat mėgina sumažinti susirūpinimą tarp savo sąjungininkų Persijos įlankoje, tarp jų Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų, kurie reiškė abejones dėl tarpinių susitarimų, kurie leistų Iranui toliau sodrinti uraną. J.Kerry praeitą savaitę aplankė Saudo Arabiją ir pirmadienį užsuko į Abu Dabį.
Po dešimtmečius buvusių įšaldytų santykių B.Obama sparčiai vystė diplomatiją su Iranu pastaraisiais mėnesiais, menkai teslėpdamas, jos trokšta surizikuoti, brisdamas į branduolines derybas.
B.Obama šią vasarą kreipėsi į H.Rouhani keliuose savo laiškuose, kurstydamas spėliones, kad jiedu gali tiesiogiai susitikti rugsėjį per Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją.
Kai tas susitikimas taip ir neįvyko, Baltieji rūmai leido suprasti, kad būtent H.Rouhani, o ne B.Obama, atsisakė šios galimybės paskutinę minutę.
Keliomis dienomis B.Obama ir H.Rouhani pasikalbėjo telefonu, atlikdami istorinį žingsnį, nes tas tiesioginis pokalbis tarp JAV ir Irano vadovų buvo pirmasis per daugiau nei 30 metų. Vėliau įvyko keli susitikimai taip žemesnio rango Amerikos ir Irano pareigūnų.
Apklausos rodo, kad amerikiečiai palaiko B.Obamos raginimą vesti tiesiogines derybas su Iranu. Televizijos CNN ir viešosios nuomonės tyrimų agentūros „ORC International“ rugsėjo pabaigoje atliktos apklausos rezultatai byloja, kad 76 proc. amerikiečių pritaria tiesioginėms diplomatinėms deryboms su Iranu, kurių tikslas būtų neleisti šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.
Tuo tarpu prieš tokias tiesiogines derybas pasisakė 21 proc. respondentų.
