Prieš kelionę į Vilnių - paslaptingos V.Janukovičiaus išvykos į Maskvą

Artėjant Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje Ukrainos prezidentas vis dažniau lankosi Rusijoje. Šeštadienį jo vizitas į Maskvą buvo toks slaptas, jog spauda susirūpino: kur dingo Viktoras Janukovyčius?

Artėjant Rytų partnerystės renginiui Vilniuje V.Janukovyčiaus (kairėje) ir V.Putino susitikimai tampa vis dažnesni.
Artėjant Rytų partnerystės renginiui Vilniuje V.Janukovyčiaus (kairėje) ir V.Putino susitikimai tampa vis dažnesni.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 12, 2013, 7:09 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 10:51 AM

Apie numatytą Regionų partijos lyderio susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šeštadienį pranešė Ukrainos vadovo spaudos tarnyba.

„Rytų partnerystės susitikimo, kuris vyks Vilniuje, išvakarėse šalys aptars prekybos ir ekonominius Ukrainos ir Rusijos santykius”, – buvo rašoma pranešime spaudai. O kada ir ar iš viso V.Janukovyčius atvyko į Maskvą, taip ir liko neaišku.

Susitinka kas savaitę

Jeigu prezidentų pokalbis įvyko, tai buvo jau trečias Ukrainos lyderio susitikimas su Rusijos vadovu per pastarąsias tris savaites.

Kremlius siekia, kad Ukraina Vilniuje nepasirašytų Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES), kaip yra suplanuota. Maskva siūlo Kijevui jungtis prie naujo Rusijos kuriamo buvusių sovietinių valstybių bloko – Muitų sąjungos.

Spalio 25-ąją V.Janukovyčius ir V.Putinas Ukrainos eurointegraciją aptarė Minske per Nepriklausomų valstybių sandraugos lyderių suvažiavimą.

Vos po dviejų dienų, spalio 27-ąją, Ukrainos vadovas netikėtai išskubėjo į Sočį. Ten neoficialus jo susitikimas su V.Putinu truko 5 valandas. Manoma, kad šeštadienį įvyko trečias Kijevo ir Maskvos derybų raundas.

Vilioja dujų kainomis

„V.Janukovyčius turi puikią uoslę. Jis supranta, kad rinktis teks, o rinktis reikia tuos, kurie duos garantijas. Sakoma, kad jis blaškosi, bet iš tikrųjų jis visai logiškai derasi su abiem pusėmis ir stengiasi išlupti Ukrainai kuo geresnes sąlygas.

Ukrainos prisijungimas prie bet kurio šių geopolitinių projektų turės kainą.

Bet yra ir neprisijungimo kaina, kuri paskutinėmis dienomis labai pakilo”, – intensyvias Ukrainos ir Rusijos derybas apibendrino Kremliui artimas politologas Sergejus Markovas.

Leidinio „Segodnya.ua” žiniomis, V.Putino siūlymas toks: jei Kijevas nepasirašo sutarčių su ES, Rusija suteikia Ukrainai 15 mlrd. JAV dolerių paskolą ir dovanoja naują dujų kontraktą.

Pastarajame bazinė dujų kubinio metro kaina siektų 270 JAV dolerių, kur kas mažiau už dabartinius 450 JAV dolerių. Lietuva kubinį metrą dujų iš Rusijos šiuo metu importuoja už 522 JAV dolerius.

Ukraina spaudžia Briuselį?

Ukrainos spauda vakar spėliojo, ką per susitikimą su V.Putinu bandė pasiekti V.Janukovyčius. Veikiausiai – išpešti iš Rusijos vadovo garantijas, kad jis vykdytų savo pažadus.

Kita vertus, V.Janukovyčiaus aktyvios derybos su V.Putinu gali būti ir derybų su ES dalis. Mat kai kurios Bendrijos politinės jėgos Ukrainai kelia ultimatumą – esą Kijevas žengti Vakarų link galės tik tuo atveju, jeigu iki suvažiavimo Vilniuje išspręs kalinamos buvusios premjerės Julijos Tymošenko likimą.

Todėl Ukrainos politologas Kostia Bondarenka mano, kad šalies vadovybė, flirtuodama su Maskva, siunčia Briuseliui žinią, kad Asociacijos sutartis svarbesnė ES, o ne Ukrainai, kuri artimiausiu metu patirtų daugiau nuostolių, o ne naudos.

„Jei V.Putinas mainais į Asociacijos sutarties nepasirašymą išties pasiūlys gerą dujų kontraktą, V.Janukovyčiui vienareikšmiškai reikia sutikti – už tokius diplomatinius laimėjimus statomi paminklai”, – svarstė politologas. („Newsru.com”, „Segodnya”, „Euobserver”, LR)

Sąjungininkams – morka, atskilėliams – botagas

Vakarų kryptis – blogas pasirinkimas. Tokią žinią iš Rusijos gavo ir Azerbaidžanas. Ji pasiųsta per Armėnijoje dislokuotų Rusijos pajėgų vadą Andrejų Ruzinskį.

Rusijos gynybos ministerijos laikraščiui „Krasnaja zvezda” karininkas pareiškė, kad jeigu tarp Armėnijos ir Azerbaidžano kiltų naujas atviras konfliktas dėl Kalnų Karabacho, rusai stotų į armėnų pusę.

Kalnų Karabachas – Azerbaidžano teritorija, į kurią istorinę teisę reiškia tiek Baku, tiek Jerevanas.

SSRS buvo laikoma pagrindine šio konflikto kurstytoja, nes tankiai armėnų gyvenamą teritoriją prijungė prie Azerbaidžano sovietinės respublikos. Po 1991–1994 metų karo teritoriją užėmė Armėnijos pajėgos.

Armėnija rugsėjį pažadėjo jungtis prie Muitų sąjungos, kuri turėtų būti oficialiai įsteigta 2015 m.

Įsisenėjęs teritorinis konfliktas kiša koją ir Moldovai. Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas yra pagrasinęs, kad suartėjęs su ES Kišiniovas gali galutinai prarasti separatistinės Padniestrės kontrolę. Ir ne tik.

„Energijos tiekimas artėjant žiemai labai svarbus. Tikiuosi, kad nesušalsite”, – tyčiojosi D.Rogozinas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: pabėgėlių integracija – nauda ar žala darbo rinkai?