Lakūnų profsąjungos atstovas Miroslavas Boičiukas paaiškino, kad, kalbėdamas apie „nesileidimo konfigūraciją“ už 500 metrų nuo nelaimės vietos, pilotas Rustemas Salichovas turėjo omenyje, kad lėktuvo padėtis ore negali užtikrinti saugaus nusileidimo. „Tai gali būti nukrypimas nuo trajektorijos, gali būti greičio viršijimas, neišsiskleidžiantis mechanizmas. Čia daug veiksnių. Antrojo rato darymas, esant nesileidimo konfigūracijai – protingas sprendimas“, - aiškino ekspertas.
Pasak M.Boičiuko, nesileidimo konfigūracijos priežastimi gali būti tiek techninis gedimas, tiek pasiruošimo leistis ypatumai. Pavyzdžiui, jeigu pilotai suprato, kad neišlaikė trajektorijos, pakliuvo į vėjo gūsį, per vėlai pradėjo skleisti mechanizmą. Bet jis pabrėžė, kad kalbėti apie konkrečias katastrofos priežastis bus įmanoma, tik kai bus gauti bent jau pilotų kabinos įrašai.
M.Boičiukui tragedija Kazanėje nepanaši į „Boeing-737-500“ katastrofą Permėje 2008 m. rugsėjo 14 d. Pasak jo, Permėje lėktuvas ėmė kristi, likus apie 500-600 m, o Kazanėje – tik 40-50 m.
Bet ne visi su tuo sutinka. Tyrėjai nustatė, kad dėl Permės tragedijos kaltas ekipažas su pilotu priešakyje, kuris leido lėktuvui nukristi per leidimosi manevro procesą. Kažkas panašaus galėjo įvykti ir Kazanėje, mano ekspertai.
Per mažas greitis
BNS praneša, kad Rusijos Kazanės mieste sudužęs laineris „Boeing“ pateko į suktuką dėl per mažo greičio, atliekant manevrą prieš antrąjį mėginimą nutūpti. Taip pranešė šios katastrofos, nusinešusios 50 žmonių gyvybių, tyrimui artimas šaltinis, remdamasis iššifruota skrydžio duomenų registratoriaus informacija.
„Kol kas tie duomenys, išgaunami iš (skrydžio) parametrų savirašio, mums sako, kad lėktuvas neteko greičio pradėdamas antrąjį ratą, todėl prasidėjo smuka“, – šaltinis sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
Pasak jo, kol kas nerastas prietaisas, įrašinėjęs sudužusio lainerio įgulos narių pokalbius.
„Oro uosto lauke kasetės nėra, (nors) jį iššukavo skersai ir išilgai. Veikiausiai jį išvežė iš oro uosto lauko kartu su kitomis lėktuvo nuolaužomis“, – pridūrė šaltinis.
Newsru.com rašo, kad tyrimą sunkina ir tai, jog viena iš dviejų katastrofos vietoje rastų "juodųjų dėžių" pasirodė esanti tuščia.
Tarp versijų – ir apledėjimas
Tarp lėktuvo katastrofos versijų svarstomos tiek problemos su technika, tiek žmogiškasis faktorius. Pagal vieną iš versijų, pakilti į reikiamą aukštį ekipažui galėjo sutrukdyti lėktuvo apledėjimas. Avarinė situacija galėjo susidaryti dėl technikos gedimų.
Bet įtikinamesnė specialistams atrodo versija apie seriją klaidų, padarytų pilotų. Viskas prasidėjo nuo to, kad artėjant prie kilimo ir tūpimo tako įgula nesugebėjo orlaivio įtaikyti į glisadą - trajektoriją, pagal kurią mažinamas besileidžiančio lėktuvo skrydžio aukštis. Pataisyti situaciją pilotai bandė darydami antrą ratą, bet, didindami aukštį, pernelyg stipriai užkėlė lėktuvo nosį ir viršijo „Boeing“ leistiną atakos kampą (kampą tarp sparno profilio stygos ir oro srauto). Todėl orlaivis prarado greitį ir ėmė kristi.
Tragedijos priežastis galėjo būti ir ekipažo nepatyrimas. R.Salichovas pilotu tapo prieš trejus metus, iki tol buvo šturmanas. Jo porininkas Viktoras Huculas anksčiau dirbo borto inžinieriumi ir tik 2011 m. išmoko valdyti lėktuvą. Jie nė karto realiame skrydyje nebuvo darę antro rato.
JAV ekspertai mano, kad aviakatastrofos priežastis galėjo būti technikos gedimas. Ištyrę stebėjimo kamerų vaizdo įrašą, kuriame matyti praktiškai vertikaliai krentantis lėktuvas, ekspertai pabrėžė, kad tai labai neįprastas atvejis. „Labai retai atsitinka, kad stambus lėktuvas nukristų šitokiu kampu“, - mano aviacijos ekspertas Toddas Curtisas. Jo nuomone, įvyko „kažkas labai neįprasto, tikėtina, katastrofiškas mechaninis gedimas, kuris kol kas nenustatytas, nes dar neišanalizuotos „juodosios dėžės“ ir pokalbiai pilotų kabinoje“.
Savo ruožtu Masačiusetso technologijos instituto profesorius Arnoldas Barnettas mano, kad oro sąlygos negalėjo būti tokio kritimo priežastis. Jo manymu, pilotai žinojo apie kažkokį techninį gedimą ir todėl paminėjo „nesileidimo konfigūraciją“.
Lėktuvas jau buvo patyręs avariją
Techninio gedimo, jeigu toks išties buvo, priežastis galėjo būti sena anksčiau lėktuvo patirta avarija. Kazanėje nukritęs orlaivis 2001 m. Brazilijos Belo Horizontės mieste nepataikė į kilimo ir tūpimo taką ir nusilaužė kairįjį pagrindinės važiuoklės krumpliastiebį. Tada niekas nenukentėjo, o lėktuvas buvo suremontuotas.
T.Curtisas priminė 1985 m. įvykusią Japonijos avialinijų orlaivio „Boeing 747“ katastrofą, pe rkurią žuvo 520 žmonių. Katastrofos priežastis buvo prieš septynerius metus neteisingai atliktas pertvaros remontas. Per septynerius metus metalas nusidėvėjo, pertvara nebelaikė, dėl to atsiskyrė kilis ir lėktuvas tapo nevaldomas.
Parengė Jurgita Noreikienė
