Buvęs autobuso vairuotojas, kurį savo įpėdiniu pasirinko kovo mėnesį miręs Venesuelos lyderis socialistas Hugo Chavezas, negali prilygti savo pirmtakui populiarumu.
Venesueloje trūksta prekių, prie parduotuvių driekiasi eilės, infliacija siekia 54 proc., tad vis daugiau žmonių abejoja naujojo šalies vadovo gebėjimu valdyti šią naftos turtingą valstybę.
Didėjantis nepasitenkinimas naujuoju lyderiu juntamas ir pačioje Socialistų partijoje. Tad N.Maduro griebėsi kraštutinės priemonės, kurią H.Chavezas per 14 valdymo metų panaudojo keturis kartus: paprašė Nacionalinės Asamblėjos, kad ji suteiktų prezidentui įgaliojimus tam tikrą laiką leisti įstatymus nesikonsultuojant su parlamentarais.
Įgijęs šią teisę N.Maduro esą imtųsi ypatingų ekonomikos valdymo priemonių, kurios leistų efektyviau kovoti su „ekonominiu sabotažu“ ir išlaikyti mažas kainas. Prezidento galios išsiplėstų vieniems metams.
Antradienį Venesuelos įstatymų leidėjai tai patvirtino. Iškart po to Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Diosdado Cabello, lydimas maždaug 2 tūkst. raudonais marškinėliais vilkinčių šalininkų, nužygiavo iki prezidentūros ir asmeniškai perdavė įstatymo tekstą N.Maduro.
Naujienų agentūra AP pažymėjo, kad prie prezidentūros susirinkusių prezidento gerbėjų antradienį buvo kur kas mažiau, nei jų suplūsdavo pasisveikinti su H.Chavezu.
Venesuelos opozicijos lyderis Henrique Caprilesas, kuris balandžio mėnesį pralaimėjo prezidento rinkimus N.Maduro, antradienio balsavimą iškart pavadino prezidento įvykdytu valdžios užgrobimu.
Mat balsavimą dėl Įgaliojimų akto aptemdė abejonės po to, kai iš Asamblėjos buvo pašalinta viena opozicijos narė. Prieš balsavimą iš politikės buvo atimtas imunitetas ir leista ją teisti dėl korupcijos.
Opozicionierės vietą užėmė vyriausybę palaikantis politikas. Jis tapo 99-uoju balsu, kuris buvo būtinas, kad N.Maduro prašymas būtų patvirtintas.
Venesuelos opozicija dabar viltis deda į gruodžio mėnesį vyksiančius vietos rinkimus, kurie, anot jų, atstos referendumą dėl pasitikėjimo dabartine šalies valdžia.
