Detektyvai tikrina iš pažiūros niekuo neypatingą namą pietų Londone, Lambeto rajone, ieškodami lavonų, ir ieško kitų namų, kuriuose būtų laikomi belaisviai.
Kartu su trisdešimtmete brite buvo išlaisvintos ir 69 metų malaizietė bei 57 metų airė. Jas visas vergovėje tris dešimtmečius laikė sutuoktiniai, abu 67 metų amžiaus.
Abu sutuoktiniai buvo suimti. Įtariama, kad galėjo būti ir daugiau aukų.
Aukoms padaryta fizinė ir psichinė žala, seksualiai jos nebuvo išnaudojamos.
Moterims pavyko pabėgti, kai airė išdrįso paskambinti labdaros organizacijai, kuri ir padėjo jas išgelbėti. Ji susisiekė su organizacija, slapta paskambinusi telefonu.
Ryšį palaikė savaitę
Tyrėjai sakė niekada nematę nieko panašaus.
Inspektorius Kevinas Hylandas sakė: „Tai neeilinis atvejis. Nežinome, ar trisdešimtmetė yra gimusi tame name, bet ji praleido visą savo gyvenimą, dirbdama priverstinį darbą. Anksčiau esame turėję atvejų, kai žmonės buvo laikomi nelaisvėje iki 10 metų, bet trys dešimtmečiai – nematytas dalykas Didžiojoje Britanijoje.“
Policijos teigimu, visos trys moterys tarpusavyje nesusijusios, bet neaišku, kaip su savo kalintojais susijusi jauniausia iš aukų.
Moterys įsidrąsino ieškoti pagalbos, spalio 9 dieną per televizijos kanalą ITV pamačiusios dokumentinį filmą apie priverstines santuokas. Filme buvo parodyta organizacija „Freedom Charity“. Airė pasiryžo paskambinti šios organizacijos pagalbos telefonu.
BBC nurodo, kad pirmą kartą moteris paskambino organizacijai spalio 18 d. Po to per savaitę buvo dar ne vienas telefono skambutis, kol kalinės pradėjo pasitikėti organizacija ir atskleidė daugiau detalių.
Organizacijos įkūrėja Aneeta Prem sakė: „Jos buvo absoliučiai įbaugintos jas laikiusių žmonių. Jos manė, kad tai baisiai pavojinga, bet ryžosi paskambinti. Joms tai buvo labai sunku.“
Moterys išėjo iš namo, kai šeimininkų nebuvo. Išvadavimo operacija įvyko spalio 25 dieną, bet apie tai sužinota tik lapkričio 21-ąją, kai buvo suimti įtariamieji.
„Buvo suplanuota, kad jos išeis iš namo. Policija laukė pasirengusi. Jos išėjo, ir mes jų laukėme“, - sakė A.Prem.
Kaimynai nieko neįtarė
Tiksli namo vieta nenurodoma. „Nemanau, kad kaimynai apie tai ką nors žinojo, - sakė A.Prem. - Tai buvo eilinis namas eilinėje gatvėje, niekam nekilo jokių įtarimų.“
Moterys name turėjo savo kambarius, bet iš jo išeidavo retai, o jeigu išeidavo, tai tiktai lydimos.
Manoma, kad moterys išdrįso bandyti pabėgti dar ir dėl to, jog pastebėjo, kad pagyvenę šeimininkai tapo silpnesni. Jos buvo tapusios jų slaugytojomis.
Aukos buvo taip traumuotos, kad policija negalėjo jų normaliai apklausti. Dar likę daug neaiškių jų išnaudojimo detalių.
„Jų gyvenimas buvo labai griežtai kontroliuojamas, jos beveik visą laiką buvo laikomos pastate, - pasakojo inspektorius K.Hylandas. - Mes nežinome, ar trisdešimtmetė gimė tame name, bet manome, kad vergovėje ji praleido visą savo gyvenimą. Ji neturėjo visiškai jokio kontakto, kuris mums atrodo visiškai įprastas, su išoriniu pasauliu. Ji praleido visą savo gyvenimą, kontroliuojama šito nusikalstamo tinklo. Šiuo metu mes negalime pasakyti, ar ji nėra vyro, kurį mes suėmėme, duktė.“
Pasak policijos atstovo, kaltinimų seksualiniu išnaudojimu nesama.
„Moterys labai, labai giliai traumuotos. Dėl to informaciją iš jų gavome labai lėtai. Tai priežastis, kodėl praėjo tiek laiko nuo jų išlaisvinimo iki įtariamųjų suėmimo.“
Porą, kurią vergės vadino „šeimos galvomis“, policija jau apklausė. Jie ne britai, bet policija žurnalistams neatsakė, ar jie airiai.
Tyrėjai mano, kad Malaizijos ir, galimas dalykas, Airijos pilietė į Didžiąją Britaniją atgabentos prekiautojų žmonėmis.
Parengė Jurgita Noreikienė
