Prie ketvirtadienio vakare staiga susmukusio prekybos centro „Maxima XX“ susirinkę rygiečiai penktadienį gėlėmis ir žvakutėmis pagerbė Latviją ir kaimynines šalis sukrėtusios tragedijos aukas.
Šeštadienio popietę aukų skaičius jau buvo pasiekęs 54, o gelbėtojai neslėpė, jog jis gali ir padvigubėti. Vien dingusių be žinios buvo skaičiuojama apie 70, rašo „Lietuvos rytas".
Galingą techniką pasitelkę ugniagesiai ir kariškiai triūsė be poilsio, bet buvo priversti nuolat stabtelėti – tylos minute vis pagerbdavo naują surastą auką.
Moteris tikėjosi stebuklo
„Aš vis dar tikiuosi stebuklo“, – kramtydama lūpas „Lietuvos ryto“ žurnalistui penktadienį pavakare prisipažino 37 metų Aliona Burvė, kurios vyras Andrejus pradingo po staiga įlūžusia prekybos centro stogo konstrukcija.
Su sutuoktiniu ketvirtadienio vakarą į prekybos centrą užėjusi moteris dar suspėjo susimokėti už prekes. Griūtis sutuoktiniams smogė, kai jie dėjo į maišelį maisto produktus.
Moteris stovėjo žingsniu arčiau išėjimo, todėl betono luitas tik prispaudė jai kojas, o sutuoktinis liko po griuvėsiais.
Į šalį nublokšta A.Burvė nebeišvydo neseniai 43-iąjį gimtadienį atšventusio vyro.
Išsilaisvinusi iš betono nuolaužų ir iššliaužusi į koridorių moteris pamatė apsaugininką kruvinu veidu. Kartu su juo rygietė išsiveržė į lauką.
„Prie išėjimo buvo spūstis, išsigandusių žmonių minia buvo apimta panikos“, – pasakojo A.Burvė.
Nuo vaikų slėpė baisią tiesą
Netoliese gyvenanti moteris buvo trumpam grįžusi į namus pas penkiolikametį sūnų ir šešiametę dukterį, o po to atskubėjo atgal.
„Duktė dar nežino, kas nutiko“, – drebančiu balsu pasakojo moteris.
Beveik parą greta prekybos centro praleidusi A.Burvė vylėsi, kad įvyks stebuklas ir jos vyras bus rastas gyvas: „Guodžia tik ši viltis. Kol nepakvietė atpažinti žuvusio, dar tikiuosi.“
Rygietė apstulbo išgirdusi aplinkinius pasakojant, kad pusantros valandos iki griūties prekybos centre nuaidėjo pavojaus sirena.
„Nesuprantu, kodėl parduotuvė nebuvo uždaryta“, – sielojosi moteris.
Išgelbėjo tuščias bankomatas
39 metų Jeleną Kachidzę nuo pražūties išgelbėjo laimingas atsitiktinumas.
Ketvirtadienio vakarą moteris atvažiavo į šį prekybos centrą, bet ilgai negalėjo rasti vietos automobiliui pastatyti.
Keliolika minučių sugaišusi rygietė pirmiausia nuskubėjo prie bankomato.
Tačiau paaiškėjo, kad jame baigėsi pinigai. Todėl moteris nutarė nebeužsukti į parduotuvę.
„Mano kaimynė Svetlana buvo ten per griūtį. Ji spėjo palįsti po prekystaliu, todėl išvengė mirties“, – pasakojo Rygos gyventoja.
J.Kachidzei draugė sakė, kad po griūties pliūptelėjo vandens lavina, o po to kilo panika. „Svetlanos akivaizdoje betoninė plokštė perplėšė žmogų pusiau“, – apie siaubo akimirkas pasakojo moteris.
Nežinojo, kas nutiko draugei
Netoliese esančioje kirpykloje dirbanti 48 metų Ina Vjuna prisipažino, kad tik per plauką neatsidūrė tą vakarą prekybos centre buvusioje minioje.
Kirpėja kas vakarą užeidavo čia nusipirkti maisto, bet šį ketvirtadienį jai buvo poilsio diena. Tai I.Vjuną ir išgelbėjo, nes ji po darbo pirmiausia užsukdavo apsipirkti.
„Kai išgirdau apie nelaimę, net nusmelkė – juk laisvadienis apsaugojo nuo žūties“, – sakė moteris.
Rygietė visą dieną lūkuriavo prie prekybos centro griuvėsių – tikėjosi sužinoti naujienų apie kulinarijos skyriuje dirbusią savo draugę.
„Jaučiuosi kaip laimės kūdikis, nes likimas mane antrą kartą apsaugojo nuo pražūties.
Prieš 15 metų teroristai mieste susprogdino Rygos universalinę parduotuvę. Iš jos išėjau kelios minutės iki nelaimės – paklausiau vidinio balso ir kone jėga išsitempiau draugę“, – pasakojo I.Vjuna.
Ieškojo dingusios sesers
„Apskambinau ligonines, ieškojau žuvusiųjų sąrašuose, bet sesers rasti nepavyko“, – slegiančiu rūpesčiu dalijosi 33 metų Vladimiras Bondarenka.
Trejais metais vyresnė Ana Bondarenko ketvirtadienį išėjo apsipirkti ir dingo. Vyriškis išsyk po nelaimės skambino jai, bet telefonas buvo išjungtas.
„Atlėkiau čia iš karto po nelaimės ir laukiu žinių. Neprarandu vilties išgirsti, kad Ana vis dėlto liko gyva“, – kalbėjo karšta arbata nuo darganotų orų gelbėjęsis vyriškis.
Miniai maisto nešė savanoriai – arbata, kava, bandelėmis, sausainiais vaišino visus laukiančiuosius.
Minia kaltino statybininkus
Vakar nuo ryto į Zolitūdės rajoną plūdo rygiečiai. Su žvakutėmis ir gėlėmis rankose pagerbti nelaimės aukų suvažiavę latviai negailėjo prakeiksmų pastatą stačiusiems kompanijos „RE & RE“ statybininkams.
Nuvilnijo pasipiktinimo banga, kai per radiją buvo paskelbta žinia, kad ant prekybos centro stogo buvo sukrauta dešimtys tonų grunto ir trinkelių.
Apie tai žurnalistams papasakojo statybines medžiagas vežusio sunkvežimio vairuotojas.
Prieš mėnesį prie prekybos centro iškilo daugiabutis, o jo statytojai naujakuriams nusprendė ant stogo įrengti žaliąją aikštelę vaikams.
„Žmones pražudė statybininkų nemokšiškumas. Žinau, ką kalbu, nes pats esu inžinierius.
Tik pamišėliui galėjo kilti idėja ant tokio stogo sukelti daugiau nei pusšimtį tonų medžiagų“, – grūmojo Viktoru Ivanenka prisistatęs vyriškis.
Atvyko keli šimtai gelbėtojų
Išsyk po nelaimės ketvirtadienio vakarą į Priedainės gatvę atskubėjo keli šimtai ugniagesių, kariškių, policininkų ir greitosios pagalbos medikų.
Teritorija buvo skubiai aptverta nuo smalsuolių, darbą pradėjo penki galingi kranai.
Toje pačioje aptvertoje teritorijoje gelbėtojai vis susėsdavo užkąsti ir pailsėti, o juos keitė pailsėję kolegos.
Vakar popiet čia ėmė kilti palapinės, atvažiavo kariškių virtuvė – iškalbingas ženklas, kad gelbėjimo darbai truks dar ne vieną valandą.
„Nesuprantame, kaip tai galėjo įvykti. Nesyk tikrinome reikiamus pastato projekto dokumentus – viskas pagal įstatymą“, – vakar teisinosi prekybos centrą „Maxima“ stačiusios bendrovės „RE & RE“ atstovai.
Trinkelės – ne sniegas?
Statybininkai pripažino, kad tragedija galėjo įvykti todėl, kad ant stogo dėl apželdinimo darbų buvo prikrauta per daug medžiagų.
Tačiau parduotuvės kaimynai pastebėjo, kad stogas per dvi žiemas atlaikė storą sniego sluoksnį, kuris, ko gero, buvo kone dvigubai sunkesnis už medžiagas, kurios buvo sukrautos viršuje pastarosiomis dienomis.
Tiesa, pastebėta ir tai, kad žiemos sodo projektas skyrėsi nuo realybės – aiškinamasi, ar projekte buvo numatytas ir trinkelėmis išklotas takas, ne tik žolė. Būtent sukrauti maišai su trinkelėmis pirmiausia užkliuvo tyrėjams – esą stogas įgriuvo neatlaikęs jų svorio.
Ir nors pastatą stačiusios bendrovės atstovai tikino, kad net ir papildomą svorį stogas turėjo išlaikyti – esą kvadratinis metras galėjo atlaikyti pusantros tonos svorį, tai įtikina ne visus.
Kas tikrina pastatus?
„Tai buvo tiktai laiko klausimas, kad jis įgrius“, – tikino vienas tragedijos liudininkas, kuris gyvena netoli sugriuvusio prekybos centro.
Šio vyro žmona kaip tik dirbo „Maxima“, tačiau spėjo laiku išsigelbėti – darbą baigė likus vos kelioms minutėms iki griūties.
„Tikėtina, kad dalį trinkelių sukrovus viename taške galėjo kilti problemų“, – apie pagrindinę versiją prasitarė Latvijos statybos inspektorių asociacijos vadovas Raitis Gultniekas.
Jo teigimu, yra didelė tikimybė, kad problemų kilo ne dėl projektavimo klaidų, o antrojo statybų etapo metu. Be to, neatmetama versija, kad pastato konstrukcijos nukentėjo po gaisro ant stogo prieš kelerius metus. Bet juk kas nors visa tai turėjo tikrinti, tiesa? Nebūtinai.
Štai Latvijos inžinierių asociacijos vadovas Martinas Straumė pabrėžė: kad ir kokia būtų tiksli pastato griūties priežastis, akivaizdu, jog vienokia ar kitokia nelaimė užprogramuota dar 2009 metais.
Tuomet Latvijos statybų priežiūros agentūra buvo likviduota, o pastatų tikrinimas atiduotas į privačias rankas.
„Dabar pastatus gali tikrinti faktiškai bet kas, formaliai nereikia turėti net specialaus išsilavinimo ar patirties“, – tvirtino M.Straumė.
Ryga mokės kompensacijas
Su tuo sutiko ir Rygos meras Nilas Ušakovas. Jis vakar sakė, kad 2009-aisiais priimti sprendimai ir ši nelaimė – itin garsus signalas, kad buvo padaryta klaidų.
– Grįžote iš atostogų. Ką jūs, meras, galite padaryti tokiu metu? – „Lietuvos ryto“ korespondentas Vaidas Saldžiūnas paklausė Rygos vadovo.
– Pirmiausia norėčiau padėkoti ir lietuviams, kad jūsų šalis, kaip Latvija, paskelbė gedulą (Latvijoje lapkričio 23–25 d. paskelbtas gedulas. Lapkričio 24-ąją gedulo diena paskelbė ir Lietuva. – Red.).
Mes priėmėme sprendimą, kad žuvusiųjų šeimoms bus skirta iki 50 tūkst. latų (apie 250 000 litų), padengtos visos laidojimo išlaidos. Nukentėjusiesiems bus skirta iki 5 tūkst. latų (apie 25 000 litų). Visa tai iš miesto biudžeto.
Antra, jau vyksta statybos bendrovės „RE & RE“, taip pat ir visų prekybos centrų „Maxima“, kitų visuomeninės svarbos objektų patikrinimai.
Šį kartą tikrins Rygos statybų tarnyba, nes 2009 metais priimti įstatymų pakeitimai, po kurių priežiūra faktiškai privatizuota – pats išsirenki rangovą ir priežiūros bendrovę. Taip negali būti.
– Ar tai reiškia, kad tikrinimai buvo atliekami netinkamai ar jų iš viso nebuvo?
– Ne, pagal įstatymą tikrinimai turi vykti nuolat. Bet akivaizdu, kad pagrindinė versija – saugumo taisyklių pažeidimas.
Juk šiuo konkrečiu atveju buvo du etapai: parduotuvės statymas, kurio metu jau buvo suplanuota apželdinti stogą, ir tos papildomos statybos.
Įstatymas leidžia remontuoti ant stogo nepertraukiant veiklos pastate, tai buvo sutarta.
Lieka pagrindinė versija, kad statybinės medžiagos sukrautos ant stogo tarp laikančiųjų konstrukcijų, o ne virš jų.
Jos suverstos į vieną stogo kampą, tarp jų ir tokios, kurių nereikėjo statyboms.
– Iš pradžių buvo keliama net sprogimo versija. Ar ja tikite?
– Ne, ir policija ją atmetė, liko tik minėta, taip pat klaidos projektuojant arba eksploatuojant pastatą.
– Ko galima pasimokyti po tokios nelaimės?
– Žinote, dar anksti apie tai kalbėti. Dar nesibaigė gelbėjimo darbai, o gelbėtojai tikrai daro viską, ką gali, – trys jų žuvo gelbėdami žmones.
Iš pradžių bus baigti šie darbai, tada bus gedulas, laidotuvės, o jau vėliau bus galima daryti tam tikras išvadas.
„Maxima“ skelbia trijų dienų gedulą
Gintaras Jasinskas
SIA „Maxima Latvia“ generalinis direktorius
„Esame labai sukrėsti šios didžiulės nelaimės ir reiškiame nuoširdžią užuojautą visiems nukentėjusiems bei jų artimiesiems. Tai pati didžiausia nelaimė, su kokia esame susidūrę per visus dvidešimt prekybos tinklo veiklos metų.
Nelaimės dieną parduotuvėje dirbo iš viso apie 30 mūsų darbuotojų, 2 iš jų žuvo, 2 pateko į ligoninę, dar 2 ieškoma. Nuolat palaikome ryšį su nukentėjusiaisiais ir jų artimaisiais, suteikiame visą būtiną paramą ištikus šiai tragedijai. Visiems nukentėjusiesiems kompensuosime visas gydymo ir reabilitacijos išlaidas.
Prekybos tinklas „Maxima“ nuomojasi tik dalį šio pastato, kuris yra padalintas į dvi dalis. Patalpa, kurią nuomojasi „Maxima“, priklauso SIA „Tinio“, kita dalis, kurioje šiuo metu vyksta devynaukščio namo statyba, priklauso SIA „Homburg Zolitude“.
„Maxima“ parduotuvė čia buvo atidaryta 2011 metų lapkričio 3 d. Šių metų lapkričio 5 d. statybų bendrovės atstovai kartu su pastato valdytojais atliko pastato techninę apžiūrą.
Pastaruoju metu ant parduotuvės „Maxima“ stogo vyko statybos darbai. Be to, rūsyje buvo įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė greta statomo pastato gyventojams. Visi šie darbai niekaip nesusiję su „Maxima“ parduotuve, „Maxima“ nebuvo jų užsakovė.
Tikriname visą informaciją, susijusią su priešgaisrinės signalizacijos įsijungimu. Mes žinome, kad tą dieną parduotuvėje kelis kartus įsijungė priešgaisrinė signalizacija, pirmą kartą tai įvyko 16 val. 21 min.
Tokio tipo signalizacija reaguoja į padidėjusią temperatūrą, ugnį, dūmus, dulkes. Ji suveikė ne parduotuvės patalpose, o komplekso rūsyje, kur buvo vykdomi statybos darbai. Mūsų apsaugos darbuotojai patikrino zoną, nurodytą pulte, ir 16 val. 30 min. kreipėsi į šio komplekso priešgaisrinės sistemos būklę prižiūrinčią įmonę.
Į įvykio vietą atvykęs kompanijos „Vesman“ atstovas patikrino patalpas ir, neradęs ugnies ar dūmų šaltinio, konstatavo, kad pavojaus nėra. Dėl šios priežasties evakuacija nebuvo vykdoma.
Visuomet ypatingą dėmesį skiriame pastatų, kuriuose veikia mūsų parduotuvės, kokybei. Perduodami eksploatuoti kiekvieną pastatą atliekame ekspertizę, kad įvertintume to pastato saugumą ir tinkamumą naudoti. Kasmet darome pastato tinkamumo naudoti revizijas: kartą per metus tikrinama pastato konstrukcija, dukart per metus – stogas, keturis kartus – priešgaisrinė signalizacija. Tai atlieka mūsų samdomos kvalifikuotos pastatų techninės priežiūros ir eksploatacijos įmonės.
Po tragiško įvykio Rygoje užsakysime nepriklausomą ekspertizę, kuri parodys, kas yra kaltas ir kas turi prisiimti atsakomybę už šį įvykį.
Paaiškėjus ekspertizės rezultatams, jei bus užfiksuota nors menkiausia klaida, atsiradusi statant pastato konstrukciją, savo iniciatyva užsakysime ir nedelsdami atliksime visų pastatų, kuriuose veikia mūsų parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, papildomą patikrą.
Atkreipiame dėmesį, kad pastatas Rygoje buvo išskirtinis, daugiau nė viename kitame objekte, kuriame veikia mūsų parduotuvės, nėra ant stogo įrengtų ar įrenginėjamų sodų ar apželdintų teritorijų, kas buvo daroma pagal bendraturčio projektą šiame objekte.
Visose „Maxima“ parduotuvėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje skelbiame trijų dienų gedulą – parduotuvėse palaikoma rimtis, negroja muzika, išjungtos kalėdinės puošmenos ant parduotuvių fasadų, sustabdyta visa reklaminė ir įvaizdinė „Maxima“ komunikacija.
Dar kartą reiškiame pačią nuoširdžiausią užuojautą nukentėjusiems įvykio metu, jų artimiesiems ir šeimų nariams.“
Kanadiečių antrinė įmonė veikia ir Lietuvoje
* Kanados kapitalo bendrovės „Homburg Group“, kuriai priklauso Rygoje esantis pastatas, valdybos narys J.Torpey teigė, kad projektuojant ir statant Rygos prekybos centrą, kuriame įsikūrusi „Maxima“, buvo laikomasi visų reikalavimų.
* Prekybos centrą, kurį nuomojasi „Maxima“, statė bendrovė „RE & RE“ pagal bendrovės „Homburg“ projektą.
* „Homburg Group“ antrinės įmonės Lietuvoje „Homburg valda“ tinklalapyje nurodoma, kad ji šiuo metu Vilniuje vykdo šiuos nekilnojamojo turto projektus: „Homburg Riešė“, „Homburg Lentvaris“, „Homburg Gulbinai“, „Homburg Kreivasis“ Užupyje ir „Homburg Tuskulėnai“.
* Kaune vykdomas projektas „Homburg Merkurijus“, kurio tikslas, kaip nurodoma įmonės tinklalapyje, yra atnaujinti prekybos centrą „Merkurijus“.
* Klaipėdoje bendrovė plėtoja projektą Turgaus gatvėje ir gyvenamųjų namų projektą Daržų gatvėje.
Vidaus reikalų ministras nurodė patikrinti
* Po nelaimės Latvijoje vidaus reikalų ministras D.Barakauskas pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriui R.Baniuliui patikrinti didžiausius Lietuvos prekybos centrus ir masinio žmonių susibūrimo vietas, kaip ten laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių.
* Be kita ko, PAGD vadovas įpareigotas kreiptis į Vyriausybę dėl galimybės papildyti valstybės rezervą ištekliais ir priemonėmis, skirtomis paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti.
