Latvijos saugaus verslo asociacijos vadovas Janis Zepsas mano – taip nebūtų nutikę, jeigu objektą būtų saugoję žmonės iš šalies, o ne vidinės „Maxima“ saugumo tarnybos darbuotojai.
Liudininkai pasakoja – parduotuvėje apie 15 val. 30 min. suveikė priešgaisrinė signalizacija. Kiti įvardija kitą laiką, tačiau šiandien aišku, kad signalizacija suveikė ne kartą. Prekybos centre įsikūrusių nedidelių parduotuvių pardavėjai, taip pat grožio salono darbuotojai beveik iškart užvėrė duris ir išėjo. Tačiau į pačią „Maxima“ ir toliau ėjo žmonės.
„Aš buvau viduje, kai suveikė signalizacija. Bet niekas neuždarė durų. Žmones ir toliau įleido, - pasakoja viena iš liudininkių. - Apsaugos nebuvo. Buvo kasininkės. Aš paklausiau pardavėjų, kodėl jos nebėga, o ir toliau aptarnauja žmones. O jos pasakė – joms uždrausta išeiti, kol neleis vadovybė. Aš išėjau, ir iškart tai atsitiko. Ir labai daug žmonių ten liko. Vargšai darbuotojai, klausydami sirenų, ir toliau rikiavo prekes. Tai siaubas. Kodėl per valandą, kol veikė signalizacija, žmonės buvo įleidžiami į parduotuvę?“
Prekybos tinklo atstovai patikslino – signalizacija suveikė 16 val. 20 min. Bet patikrinus grėsmių žmonių gyvybei nebuvo konstatuota. Buvo nuspręsta nevykdyti evakuacijos, ant stogo buvo tęsiami statybos darbai.
Svarbu tai, kad „Maxima“ tinklo apsauga – nuosava. Šiandien apsaugos verslo atstovai kolegų veiksmus komentuoja kaip labai abejotinus. Juk jie galėjo reikalauti evakuacijos. Kodėl jie to nepadarė? Juk tada aukų galėjo ir nebūti.
Teisės mokslų daktaras, advokatas, buvęs Latvijos detektyvų ir saugos tarnybų federacijos vadovas Michailas Černousovas mano, kad kaltė dėl tragedijos Rygoje gula pirmiausiai ant apsaugos pečių.
„Apsaugos sferoje susikaupė ne mažiau problemų, nei visoje visuomenėje ir šalyje. Žinau daug atvejų, kai išorinė (iš šalies) apsauga padarydavo dar baisesnių klaidų, nei vidinės saugos tarnybos. Kaip man sakė liudininkai, šiuo konkrečiu atveju „Maximoje“ net kelis kartus suveikus signalizacijai, apsauga neišleido iš eilės žmonių ir kasininkių, kol nebus atsiskaityta už pirkinius ir neįdėti pinigai į kasą! Todėl po sirenos daugelis žmonių liko parduotuvėje, ir dėl to buvo tiek daug nukentėjusiųjų. Jeigu po 2-3 suveikusių pavojaus signalų būtų pradėta visus skubiai evakuoti iš objekto, aukų galėjo būti kur kas mažiau“, - sakė jis.
Kaltininkai - trys Kitas ekspertas – telegraf.lv kalbintas advokatas Aldis Gobzemas – kaltininkus mato tris – tai Rygos statybos valdyba, prekybos tinklas „Maxima“ ir statinio savininkė kompanija „Homburg Group“.
Statybos valdyba – nes davė leidimą statyboms, prieštaraujantį bet kokiai sveikai nuovokai, leisdama atlikti statybos darbus ir tuo pat metu neuždrausdama eksploatuoti patalpas.
Prekybos tinklas „Maxima“ - nes, prieštaraujant bet kokiam rūpestingumui ir apdairumui, naudojo patalpas, virš kurių vykdomi statybos darbai.
„Maxima“ atsakinga ir už tai, kad neevakuavo žmonių pasigirdus pavojaus signalui.
Pastato savininkas – kad leido „Maximai“ naudoti patalpas, vykstant statybos darbams.
Blokai gaminti lyg iš smėlio?
Latvijoje vis garsiau kalbama apie prastą statybų kokybę. Žmones iš sugriuvusio prekybos nuolaužų traukę gelbėtojai žurnalistams pasakojo, kad sugriuvusios „Maxima“ pastato konstrukcijos buvo neįprastai trapios.
„Nesu ekspertas. Tačiau mane, kaip gelbėtoją, nustebino parduotuvės perdangų trapumas. Jas buvo galima laužyti plaktukais, domkratais. Tuo tarpu per treniruotes su betoninėmis konstrukcijomis tvarkytis būdavo kur kas sunkiau“, - pasakojo gelbėtojas, rašo „Latvijas Avize“.
Prabilo ir paprasti „Maxima“ darbuotojai. Tiesa, bijodami jie savo prisiminimais dalijasi neminėdami pavardžių.
Sugriuvusio parduotuvės darbuotojai pasakoja, kad pastatas, kuriame buvo įsikūrusi „Maxima“, buvo pastatytas nekokybiškai. Parduotuvėje signalizacija esą įsijungdavo dažnokai, tačiau į tai paprastai nebūdavo reaguojama.
Taip pat teigiama, jog po praėjusios žiemos statybininkai prakalbo apie būtinybę stiprinti pastato pamatus. Problemų buvo ir dėl stogo.
„Visas sandėlis buvo užtvindytas, darbuotojų patalpos – taip pat. Sandėlyje lubos laikėsi ant atramų, tačiau vėliau jas nuėmė ir paaiškino, kad galima apsieiti ir be jų“, - darbuotojų pasakojimus atspausdino „Diena“.
Kai rudenį ant pastato stogo ėmė statyti vaikų žaidimo aikštelę ir vežti juodžemį, žmonės pradėjo liūdnai juokauti, kad juos ruošia gyvenimui karste.
Parengė Jurgita Noreikienė
