Stovint šalia Rygoje sugriuvusio prekybos centro „Maxima“ atrodo, lyg būtum prie masinės kapavietės. 54 žuvusiesiems pagerbti skirtų gėlių ir žvakių aromatas – itin stiprus, rašo „Lietuvos rytas“.
„Brolijos kapinės“, – taip dabar šią vietą liūdnai vadina vietiniai latviai.
Jie turi galvoje memorialą, skirtą 1915–1920 metais Pasauliniame bei nepriklausomybės karuose kritusiems Latvijos kariams.
Ši vieta gali tapti amžinu prakeiksmu ir lietuviškam prekybos centrui „Maxima“.
Prabilo darbuotojos
Aukščiausi Latvijos pareigūnai kalba apie masinę žmogžudystę, apie nusikaltimą, kurį būtina ištirti.
Tuo metu griūties liudininkai – ne tik pirkėjai, bet ir „Maximos“ darbuotojai – prabilo apie galimai buvusius pažeidimus prekybos centre: patalpos esą buvo nekokybiškos – skendo vandenyje, lubos buvo ramstomos.
„Mūsų rūbinėse visą laiką telkšodavo vanduo. Visas sandėlis buvo užlietas. Užliedavo ir kabinetus, gesdavo prekės. Visąlaik būdavo šlapia.
Kai tik prasidėdavo lietus, skęsdavo sandėlis. Čia stovėjo pasparos. Merginos bijodavo eiti į tualetą. Jos nuogąstaudavo, ar kas nors nenugrius. Kažką paremontuodavo, ir viskas.
Išmontavo pasparas ir pasakė, kad viskas sutvarkyta.
Kai ant stogo pradėjo vežti žemes, parduotuvės darbuotojai kalbėjo: „Tikriausiai mums gyviems stato antkapį“, – apie tai vienoje Latvijos televizijos laidoje prabilo prisistatyti pabūgusios „Maximos“ darbuotojos.
Liudininkai pasakojo, kad net suveikus signalizacijai prekybos centro apsaugininkai neleido žmonėms palikti pastato prieš tai nesusimokėjus, o kasininkėms – neuždarius kasų.
Pastatas ėjo iš rankų į rankas
Iškart po tragedijos buvo pranešta, kad sugriuvęs statinys nepriklausė prekybos tinklui „Maxima Latvija“.
Buvo tvirtinama, kad verslininkai tik nuomojosi patalpas.
Bet Latvijos registrų centro duomenys, kuriuos gavo Rygos žurnalistai, rodo, kad pastato šeimininkai yra susiję su „Maxima“ verslo grupe.
„Mes nusipirkome tą pastatą...“ – sekmadienį tiesioginiame „TV3 Latvija“ televizijos eteryje išsprūdo „Maxima Latvija“ Komunikacijos departamento vadovei Viktorijai Gulbei.
Vėliau ji pasitaisė ir paaiškino, kad pastatą verslininkai išsinuomojo, o ne nusipirko.
V.Gulbė tvirtino, kad sugriuvęs pastatas priklauso bendrovei „Homburg Zolitūde“.
Tačiau, Latvijos žurnalistų žiniomis, minėta įmonė užsakė pastato statybą, bet vėliau pardavė parduotuvės patalpas. „Homburg Zolitūde“ šiuo metu priklauso tik gyvenamosios patalpos.
Sugriuvęs statinys dabar priklauso bendrovei „Tineo“, kuri pastatą įsigijo už 3,1 mln. latų (15,23 mln. litų). Būtent ji ir nuomojo parduotuvės patalpas bendrovei „Maxima Latvija“.
Latvijos žurnalistų gauti dokumentai rodo, kad įmonę „Tineo“ sukūrė ta pati „Maxima Latvija“.
Iki 2012 metų gegužės „Maxima Latvija“ buvo ne tik „Tineo“ steigėja, bet ir pagrindinė akcininkė. Vėliau bendrovės valdymo teisės buvo perleistos Nyderlanduose registruotai įmonei „Linkoln Land Erste“.
Ši įmonė taip pat siejama su „Maxima“ verslo grupe. „Linkoln Land Erste“ yra antrinė bendrovės „Vilniaus prekyba“ įmonė.
Praėjusių metų lapkritį „Tineo“ vėl buvo parduota – savininke tapo Kipro bendrovė „Foumico Investments Limited“.
Bendrovės „Tineo“ vadovė yra Lina Martinkevičienė. Tačiau tai ne vienintelės jos pareigos. Verslininkė yra ir lietuvių bendrovės „Vilniaus prekyba“ projektų vadovė.
Kitaip tariant, ji susijusi su prekybos tinklą „Maxima“ valdančiu lietuvių koncernu.
Be to, iki 2012 metų gruodžio „Tineo“ valdybos narys buvo dabartinis „Maxima Latvija“ vadovas Gintaras Jasinskas.
Kodėl suveikė signalizacija?
Latvijoje daug diskutuojama ir apie suveikusią signalizaciją sugriuvusiame pastate.
Aliarmas nuskambėjo likus dviem valandoms iki griūties. Signalizacija buvo kelis kartus suveikusi ir likus kelioms dienoms iki tragedijos.
G.Jasinskas penktadienį tvirtino, kad signalizacija suveikė ne parduotuvės patalpose, o komplekso rūsyje.
Apsaugos darbuotojai esą patikrino zoną, nurodytą pulte, ir kreipėsi į komplekso priešgaisrinės sistemos būklę prižiūrinčią įmonę „Vesman“. Jos ekspertas apžiūrėjo patalpas ir neradęs ugnies ar dūmų šaltinio pranešė, kad pavojaus nėra.
Buvo tvirtinama, kad saugumo instrukcijoms nebuvo nusižengta.
Tačiau „Vesman“ vadovas Maris Vesmanis pateikė kitą versiją.
Jis pareiškė, kad signalizacija suveikė užfiksavusi ne dūmus, o vandens slėgio svyravimus priešgaisrinėje sistemoje.
Tai paaiškintų įtarimus, kad trupantis stogas iš pradžių pažeidė vandens vamzdžius ir aktyvino signalizaciją.
Suveikus signalizacijai kai kurių parduotuvių ir įstaigų, pavyzdžiui, banko „Norvik Banka“ bei „Narvessen“, darbuotojai drausmingai paliko pastatą. O „Maxima“ toliau dirbo.
Anot Latvijos darbo inspekcijos atstovų, tame pastate įsikūrusių kitų parduotuvių darbuotojai nenukentėjo. „Maxima“ neteko 5 darbuotojų, dar 3 buvo sužeisti.
„Tokia sistema, kai pirmiausia tikrinamos signalizacijos įsijungimo priežastys, o jau tada evakuojami žmonės, yra amorali“, – kalbėjo Latvijos medicininių katastrofų centro vadovas Martinas Šicas.
„Maxima Latvija“ atstovas Janis Beseris tvirtino, kad „Maximos“ saugumo instrukcijos atitiko gelbėjimo tarnybų keliamus reikalavimus.
Tačiau Latvijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai tokią informaciją jau pavadino melaginga.
Tiesą turės nustatyti tyrėjai. Policija dirba įvykio vietoje, taip pat apklausia visus su signalizacijos įsijungimo detalėmis susijusius žmones.
Klausimai liko be atsakymų
Sklindant daugybei spėlionių ir keliant įvairias versijas dėl tragedijos, „Lietuvos rytas“ vakar kreipėsi į „Maximos“ grupę, kuri valdo bendrovę „Latvija Maxima“. Norėjome išsiaiškinti, ar pagrįsta Latvijoje reiškiama kritika Lietuvos verslininkams.
Tačiau „Maximos“ grupės generalinis direktorius Mindaugas Bagdonavičius, teisindamasis užimtumu, nesurado laiko pabendrauti su „Lietuvos rytu“.
Štai į kokius klausimus „Lietuvos rytas“ norėjo išgirsti atsakymus.
– Ar jau padarėte bent pirmines išvadas, kas nutiko Rygos „Maximoje“? Kas kaltas dėl tragedijos? Pirmomis nelaimės valandomis „Maximos“ atstovai sakė, kad visomis įmanomomis priemonėmis aiškinsis griūties priežastis. Kokių priemonių jau ėmėtės? Kokių planuojate imtis?
– Kiek per šią nelaimę žuvo jūsų darbuotojų? Ar susisiekėte su jų šeimomis?
– Kokias kompensacijas žuvusiųjų giminaičiams, nukentėjusiems, kuriems reikia gydymo, ketina išmokėti „Maxima“? Kiek tai kainuos įmonei ir kiek tai truks? Kaip žuvusiųjų artimieji gali pretenduoti į šią paramą? Kokia dalimi prie šių išmokų prisidės draudikai – bendrovė „Ergo“?
– Ar prekybos tinklas neįžvelgia savo klaidų? Juk aplinkinėse parduotuvėse niekas nežuvo, o iš „Maximos“ parduotuvės žmonės nebuvo evakuoti net pasigirdus pavojaus sirenai?
– Kodėl apsaugos darbuotojai nereagavo į pavojaus signalą, leido žmones į parduotuvę, o vėliau jų neišvedė – nei pirkėjų, nei pardavėjų?
– Ar tiesa, kaip skelbia Latvijos žiniasklaida, kad apsaugininkai draudė išeiti, kol nebus atsiskaityta už prekes?
– Ar atliekate vidinį tyrimą, kaip buvo reaguojama į pavojų, kaip kiekvienas atsakingas už saugą darbuotojas elgėsi jau prasidėjus griūčiai?
– Kam priklauso pastatas, kuriame veikė jūsų parduotuvė? Kas jį statė?
– Kodėl nenutraukėte prekybos, kai buvo pradėta rekonstrukcija – darbai ant stogo ir požeminiame garaže? Ar šių darbų užsakovai buvo jus patikinę, kad jums bus saugu vykdyti veiklą?
– Latvijos spaudoje rašoma, kad pastatas jau anksčiau kėlė problemų, buvo suskeldėjęs pamatas, dažnai įsijungdavo signalizacija. Ar tai tiesa?
– Sulaukėte nemažai kritikos, kad tuoj po įvykio niekas iš „Maximos“ vadovų nepasirodė tragedijos vietoje. Kodėl nepasirodėte?
– Kokia tolesnė „Maximos“ strategija Latvijoje? Ar nebus pristabdyta plėtra? Galbūt galvojama keisti pavadinimą?
Stogas priklauso kitiems
Vakar pavakarę „Maximos“ grupė išplatino pranešimą, kuriame paaiškino, kam priklauso tiek sugriuvusios parduotuvės pastatas, tiek jo stogas.
2012 metų rugpjūčio 6 dieną bendrovė „Tineo“ nuosavybės teise įsigijo tuo metu užbaigtą ir įrengtą pastato dalį iš įmonės „Homburg Zolitūde“.
Kaip rašoma pranešime, likusią pastato dalį nuosavybės teise valdo ir toliau plėtoja „Homburg Zolitūde“.
Anot „Maximos“ atstovų, „Tineo“ ir „Vilniaus prekyba“ yra susijusios kompanijos, nes jas kontroliuoja tas pats asmuo Nerijus Numavičius.
„Savo ruožtu teritorija, ant kurios buvo pastatyta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat vieta, kur buvo statomas daugiaaukštis gyvenamasis namas, taip pat prekybinio pastato stogas, kaip ir anksčiau, priklauso „Homburg Zolitūde“.
Visus tolesnius statybos darbus, susijusius su šiomis teritorijomis, vykdo „Homburg Zolitūde“.
„Homburg Zolitūde“ užsiėmė statybos leidimų gavimu, taip pat kontroliavo šių darbų vykdymą.
„Homburg Zolitūde“ užsakymu šiuos darbus vykdė statybų kompanija „RE & RE“.
„Homburg Zolitūde“ atsako už statybos darbus, susijusius su stogo įrengimu ir daugiaaukščio namo statyba.
Bendrovės „Tineo“ ir „Maxima Latvija“ šiame projekte nedalyvauja“, – vakar paaiškino „Maximos“ atstovai.
Tikrinami Lietuvos prekybos centrai
* Lietuvos specialistai pirmadienį pradėjo tikrinti didžiausius šalies prekybos centrus ir masines žmonių susibūrimo vietas. Tikrinami evakuacijos keliai, gaisro apsaugos ir gesinimo sistemos, vertinamas darbuotojų pasirengimas nelaimės atveju.
* „Parduotuvės, kurių plotas didesnis kaip 2 tūkstančiai kvadratinių metrų, yra tikrinamos kartą per metus. Šį kartą duotas nurodymas patikrinti didžiausias parduotuves, o tų, kurios buvo neseniai tikrintos ir jokių pažeidimų nerasta, dabar netikrinsime“, – aiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys.
* PAGD kasmet tikrina daugiau kaip 3,8 tūkst. prekybos paskirties pastatų. Vien Vilniuje šią savaitę numatoma patikrinti apie 40 prekybos centrų, taip pat didžiuosius teatrus, „Siemens“ ir „Forum Palace“, kitas arenas.
