„Šie skaičiai, kuriuos paskelbėme šiandien, aiškiai rodo, kad visuotinių rinkimų nugalėtojas yra Juanas Orlando Hernandezas“, – per radiją ir televiziją pranešė Aukščiausiojo rinkimų tribunolo pirmininkas Davidas Matamorosas.
Duomenys, gauti iš 81,5 proc. rinkimų apylinkių, rodo, kad J.O.Hernandezas gavo 35,88 proc., o Xiomara Castro – 29,14 proc. balsų.
„Ateinančiomis dienomis paskelbsime oficialią deklaraciją, kai būsime pridėję skaičius, kurių mums reikia“, – pridūrė tribunolo pirmininkas.
Rinkimų tribunolas jau anksčiau buvo pranešęs, kad J.O.Hernandezo persvara neišvengiama, žinant, kiek balsų dar likę nesuskaičiuoti.
Tačiau X.Castro štabas kaltina Aukščiausiąjį rinkimų tribunolą manipuliavus maždaug 19 proc. balsų J.O.Hernandezo naudai ir planuoja organizuoti didelius protestus gatvėse dėl numanomo klastojimo.
„Šeštadienį pakviesime žmones protestuoti. Iš (partijos) „Libre“ ir Xiomaros (Castro) buvo atimta pergalė, ir mes ketiname tai parodyti“, – kandidatės vyras, nuverstas Manuelis Zelaya, sakė radijui ir televizijai „Globo“.
„Kol kas nepripažįstame rezultatų“, kurie buvo paskelbti, pridūrė M.Zelaya, tvirtindamas, kad balsų skaičiavimu buvo „manipuliuojama, ir mes ketiname tai įrodyti“.
Stebėtojai iš Europos Sąjungos (ES) ir Amerikos šalių organizacijos (OAS) pareiškė, kad šie rinkimai buvo skaidrūs ir be didesnių problemų.
„Ginsime žmonių valią, kokia ji buvo pareikšta per rinkimus“, – X.Castro antradienio vakarą rašė socialiniame tinkle „Twitter“.
Tuo tarpu M.Zelaya savo pranešime nurodė, kad „mes patvirtinsime savo pergalę“.
Pilietinis judėjimas GSC paragino rinkimų pareigūnus „nedelsiant atsakyti į kaltinimus dėl klastojimo“.
Įtampa šalyje smarkiai padidėjo, politinei priešpriešai dar kartą persimetus į gatves, kur studentai rengė protestus.
„Ne klastojimui!“ – skandavo jie vienoje demonstracijoje, reikšdami palaikymą X.Castro prie vieno universiteto vartų į rytus nuo sostinės Tegusigalpos.
Antradienį apie 100 šalmus dėvinčių riaušių policininkų leido ašarines dujas, o vėliau panaudojo gumines lazdas, vaikydami apie 800 X.Castro šalininkų demonstraciją.
J.O.Hernandezas yra už įstatymų laikymąsi ir tvarką pasisakantis konservatyvių pažiūrų politikas, žadėjęs pasiųsti karius į gatves, kad būtų sustiprintas visuomenės saugumas šalyje, kuri pirmauja pasaulyje pagal žmogžudysčių skaičių, taip pat yra viena iš skurdžiausių Lotynų Amerikoje.
Gaujos viešpatauja ištisuose rajonuose, reketuodamos verslą – pradedant tortilijų pardavėjais, baigiant gamyklomis. Tuo tarpu narkotikų kontrabandos karteliams Hondūras tampa patogia tarpine stotele, gabenant neteisėtus kvaišalus, ypač kokainą, iš Pietų Amerikos į Jungtines Valstijas.
Priešprieša tarp J.O.Hernandezo, kuris priklauso Nacionalinei partijai, ir X.Castro, kuri yra „Libre“ atstovė, padidino netikrumą į sunkią padėtį patekusioje šalyje, dar neatsigavusioje po perversmo, įvykdyto prieš ketverius metus.
J.O.Hernandezas, kuris taip pat yra parlamento pirmininkas, sakė, kad žmonės savo valią išreiškė prie balsadėžių.
Jį su pergale jau pasveikino Kolumbijos, Gvatemalos, Panamos ir Kosta Rikos vyriausybės. Nikaragvos kairiųjų pažiūrų prezidentas Danielis Ortega taip pat pripažino laimėjus J.O.Hernandezą.
Rinkimų laimėtojas perims vadovavimą 8,5 mln. gyventojų turinčią šalį, kurioje 71 proc. žmonių gyvena žemiau skurto ribos ir kurioje per dieną nužudome vidutiniškai apie 20 žmonių.
X.Castro, kuri siūlo „hondūrietišką demokratinį socializmą“, nori perrašyti konstituciją ir „iš naujo įkurti“ valstybę. Panašūs jos vyro ketinimai lėmė jo nuvertimą 2009 metais.
M.Zelaya buvo išrinktas Hondūro prezidentu kaip Liberalų partijos kandidatas 2005 metais.
Tačiau vėliau jis perėjo į kairiųjų stovyklą ir mėgino įvykdyti konstitucijos reformą, tačiau prezidentą nuvertė kariškiai, palaikomi Kongreso ir Aukščiausiojo Teismo.
