„Jis dabar ilsisi. Jis yra taikoje. Mūsų tauta prarado didžiausią savo sūnų. Mūsų žmonės neteko tėvo“, - CNN cituoja J.Zumą.
Pranešama, jog N.Mandela mirė savo namuose.
J.Zuma teigė, kad bus surengtos valstybinės laidotuvės. Šalies vėliavos nuo rytojaus bus nuleistos iki pusės stiebo.
Pastaruoju metu N.Mandela dažnai sirgo. Per pusmetį jis buvo guldomas į ligoninę keturis kartus. Pranešus, kad pirmojo juodaodžio Pietų Afrikos Respublikos prezidento, kovos su apartheidu simbolio N. Mandelos būklė sunki, vieni draugai ragino melstis už jį ir jo šeimą, o kiti prašė leisti jam ramiai išeiti.
N.Mandela jau seniai pasitraukęs iš politikos ir nesirodė viešumoje nuo 2010 metų, tačiau jis tebėra iškilus simbolis PAR viešajame gyvenime.
N.Mandela – vienas gerbiamiausių pasaulio valstybininkų, labiausiai pasižymėjęs kovose dėl apartheido panaikinimo Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Apartheidas – tai PAR baltųjų vyriausybės 1948–1990 metais vykdyta rasinės segregacijos politika.
Už savo kovą dėl rasių lygybės N.Mandela 27 metus praleido kalėjime, iš jo buvo paleistas 1990-aisiais.
1993 m. N.Mandelai buvo suteikta Nobelio taikos premija, o 1994 m. jis tapo pirmuoju PAR juodaodžiu prezidentu.
1999-aisiais baigęs šalies vadovo kadenciją, afrikietis tapo aukščiausio lygio PAR ambasadoriumi, vykdančiu kampanijas prieš ŽIV ir AIDS. Jis taip pat padėjo savo šaliai įgyti teisę organizuoti 2010 m. pasaulio futbolo čempionatą.
Vyras dalyvavo taikos derybose su Kongo Demokratine Respublika ir kitomis Afrikos bei kitų žemynų šalimis.
Norėjo būti su šeima
N.Mandela, kuriam 2001 m. buvo diagnozuotas prostatos vėžys, iš visuomeninio gyvenimo pasitraukė 2004-aisiais, būdamas 85 metų. Jis teigė, kad daugiau laiko nori praleisti su šeima ir draugais.
„Neskambinkit man, aš jums paskambinsiu“, - tuomet įspėjo N.Mandela. Nuo tada buvęs PAR prezidentas viešumoje pasirodė vos keletą kartų.
2010 metais jo biuras išplatino nuotraukas, kuriose užfiksuotos akimirkos iš N.Mandelos susitikimo su JAV ir PAR futbolo komandomis.
2011-ųjų sausio pabaigoje jis buvo paguldytas į ligoninę Johanesburge „tyrimams atlikti“. Tačiau jau tada tautoje pasigirdo nuogąstavimų dėl N.Mandelos sveikatos, esą jam vėl pasikartojo kvėpavimo takų infekcija.
2012-ųjų vasarį jis dar kartą buvo paguldytas į ligoninę. Jo atstovai nurodė, kad prezidentui buvo atlikta laparoskopija (pilvo ertmės apžiūra endoskopu) ir paneigė pranešimus, esą jam buvo atlikta išvaržos operacija.
Pernai gruodžio pradžioje N.Mandela vėl buvo paguldytas į ligoninę. Pranešta, kad 94-erių vyras gydomas nuo atsinaujinusios plaučių infekcijos.
Vardą suteikė mokykla
Būsimasis PAR prezidentas gimė 1918 metais mažame kaimelyje Kapo krašto rytuose. Jo tikrasis vardas - Rolihlahla Dalibhunga. Anglišką vardą jam suteikė mokykla, kurią jis lankė.
N.Mandelos tėvas, kuris buvo tembu genties karališkosios šeimos patarėjas, mirė, kai berniukui buvo 9 metai. Tuomet jį globoti ėmėsi Jongintaba Dalindyebo – vyras, kuriam Nelsono tėvas padėjo tapti tembu žmonių vadovu.
Naujoji šeima Nelsonui suteikė galimybę mokytis istorijos, anglų kalbos, geografijos.
1944 metais N.Mandela prisijungė prie Afrikos nacionalinio kongreso (ANK). Iš pradžių jis buvo tiesiog aktyvistas, o vėliau – ANK jaunimo lygos steigėjas ir prezidentas.
Su pirmąja savo žmona Evelyn Mase N.Mandela susituokė 1944 m. Pora susilaukė 4 vaikų, bet 1958 m. išsiskyrė.
Teisininko išsilavinimą įgijęs N.Mandela su partneriu Oliveriu Tambo 1952 m. Johanesburge ėmė konsultuoti žmonės teisiniais klausimais.
O.Tambo ir N.Mandela drauge rengė kampanijas prieš apartheidą, kurį įvedė vien iš baltųjų sudaryta Nacionalinė partija, engusi šalies juodaodžių daugumą.
1956 m. N.Mandela ir dar 155 aktyvistai buvo apkaltinti valstybės paslapties išdavimu, tačiau po 4 metus trukusio teismo kaltinimai buvo panaikinti.
Pasipriešinimas prieš apartheidą augo. Didžiausią pasipiktinimą šalies gyventojams kėlė įstatymai, apibrėžiantys, kur juodaodžiai gali gyventi ir dirbti.
1958 m. N.Mandela vedė Winnie Madikizelą. Vėliau moteris aktyviai kovojo, kad jos sutuoktinis būtų paleistas iš kalėjimo.
1960 m. ANK buvo paskelbta neteisėta organizacija, ir N.Mandela ėmė veikti pogrindyje.
Nuteistas iki gyvos galvos
Įtampa dėl apartheido naujų aukštumų pasiekė praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai policija per Šarpervilio skerdynes sušaudė 69 juodaodžius.
Šis įvykis tapo taikaus pasipriešinimo pabaiga. N.Mandela tuo metu ėjo ANK viceprezidento pareigas. Kartu su bendraminčiais jis pradėjo ekonominio sabotažo kampaniją.
Galiausiai N.Mandela buvo suimtas ir apkaltintas sabotažu bei bandymu jėga nuversti vyriausybę.
Kalbėdamas teisme N.Mandela gynė savo įsitikinimus apie demokratiją, laisvę ir lygybę.
„Aš puoselėjau idėją apie demokratinę ir laisvą visuomenę, kurioje visi žmonės gyvena drauge harmonijoje ir turėdami vienodas galimybes. Tai – idėja, kurios išsipildymo tikiuosi sulaukti ir pasiekti. Bet jeigu reikės, dėl šios idėjos esu pasirengęs numirti“, - sakė N.Mandela.
1964 m. jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Per vienerius metus, nuo 1968 iki 1969-ųjų, mirė N.Mandelos motina, o jo sūnus žuvo autokatastrofoje. Tačiau kaliniui nebuvo leista dalyvauti laidotuvėse.
Tuo metu, kai N.Mandela ir kiti ANK lyderiai sėdėjo kalėjime arba tremtyje, PAR jaunimas toliau kovojo su valdančiąja baltųjų mažuma.
Per vadinamąjį moksleivių sukilimą žuvo šimtai ir buvo sužeista tūkstančiai žmonių. Galiausiai judėjimas buvo užgniaužtas.
1980 metais tremtyje gyvenęs O.Tambo pradėjo tarptautinę kampaniją, kuria siekta išlaisvinti N.Mandelą.
Tiesa, tarptautinė bendruomenė sankcijas apartheido režimui skyrė dar 1967 m. O. Tambo pastangomis šios sankcijos buvo dar labiau sugriežtintos.
Toks spaudimas galiausiai davė rezultatų - 1990 m. prezidentas Frederikas Willemas de Klerkas leido atnaujinti ANK veiklą ir išlaisvino N.Mandelą. Tuomet pradėta formuoti nauja, visoms rasėms vienoda demokratija.
1992 m. N.Mandela išsiskyrė ir su antrąja žmona - dėl jos neištikimybės.
1993 m. N.Mandelai ir F.W.de Klerkui įteikta Nobelio taikos premija.
Pirmasis juodaodis PAR prezidentas
Praėjus dar 5 mėnesiams pirmą kartą per Pietų Afrikos istoriją visos šalies rasės balsavo demokratiniuose rinkimuose, ir N. Mandela buvo išrinktas prezidentu.
Viena didžiausių problemų, su kuriomis N.Mandela susidūrė prezidentavimo metais, buvo skurdas ir aplink didžiuosius miestus plintantys lūšnynai.
Spręsti šias problemas prezidentas patikėjo savo bendražygiui Thabo Mbeki, o pats dėmesį sutelkė į ceremonines pareigas ir naujo tarptautinio PAR įvaizdžio formavimą.
Būtent užsiimdamas šiais reikalais N.Mandela įtikino tarptautines korporacijas nepalikti PAR ir toliau čia investuoti.
Per savo 80-ąjį jubiliejų N.Mandela vedė Gracą Machel – buvusio Mozambiko prezidento našlę.
Jis ir toliau keliavo po pasaulį, susitikinėjo su šalių lyderiais, lankėsi konferencijose ir rinko apdovanojimus.
Po oficialaus atsistatydinimo vieši prezidento pasirodymai daugiausia siejasi su jo labdaringos organizacijos „Mandelos fondas“ veikla.
Vienas žymiausių pastarųjų laikų N.Mandelos pasirodymas įvyko 2005-aisiais, po jo sūnaus Makgatho mirties.
Tuo metu kalbėti apie AIDS epidemiją Afrikoje vis dar buvo tabu, tačiau N.Mandela viešai pareiškė, kad jo vaikas mirė nuo AIDS, ir paragino PAR gyventojus diskutuoti apie šią ligą.
Jis taip pat atliko vieną svarbiausių vaidmenų priimant sprendimą, ar leisti PAR organizuoti 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą. N. Mandela pasirodė šio renginio uždarymo ceremonijoje.
2012-ųjų lapkritį PAR išleisti nauji banknotai, ant kurių – N.Mandelos portretas.
