Vokietijos kaimas mūrine siena ginasi nuo Lenkijos vagių

Specialiai lrytas.lt, Varšuva

Berlyno politikai suka galvas, ką daryti su lenkų vykdomomis vagystėmis šalių pasienyje.<br>R.Butrimo nuotr.
Berlyno politikai suka galvas, ką daryti su lenkų vykdomomis vagystėmis šalių pasienyje.<br>R.Butrimo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas

Dec 5, 2013, 10:44 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 11:14 PM

Nebeapsikęsdami nuolatinių vagysčių Vokietijos kaimelio Blankenėzės gyventojai mūrine siena užtvėrė keliuką į kaimyninę Lenkiją.

Tokiu būdu vokiečiai nusprendė apsunkinti kelią vagims ir protestuoti prieš valdžios nesugebėjimą apsaugoti jų nuo nusikaltėlių. Vokietijos žiniasklaidai minėto kaimelio gyventojai skundėsi, kad Lenkijos vagišiai pastaruoju metu ėmė grobti viską, kas papuola po ranka, todėl jų gyvenimą pavertė pragaru.

Iš kiemų ir namų esą dingsta gyvuliai, technika, vaikiški vežimėliai, dviračiai, kanalizacijos dangčiai, nutekamieji lietaus vamzdžiai, telekomunikacijos kabeliai. Ilgapirščiai ėmė dairytis net į bažnyčių varpus ir metalines antkapių dalis, dėl to vokiečiai antkapius ėmė puošti plastikinėmis raidėmis.

Kaimyninio Lenkijos miesto Ščecino žiniasklaida teigia, kad ši masinė vagysčių Vokietijos pasienyje banga yra antroji, kilusi po komunizmo eros žlugimo Lenkijoje. Pirmoji kilo prieš dvidešimt metų, palengvinus vizų išdavimą pasienio gyventojams – tada lenkai Vokietijoje masiškai  ėmė vogti mašinas, elektroniką ir parfumeriją iš prekybos centrų.

Vogti daiktai užtvindė Lenkijos turgavietes, o vagys savo žygius įžūliai vadino kontribucijos aktais, kuriais neva keršija už fašistų darytas skriaudas. Ščecino teisėsaugininkai teigia, kad išaugusį tėvynainių ilgapirščių skaičių Vokietijos pasienyje lemia keli veiksniai. Pirmiausia, dėl Lenkiją apėmusios ekonominės krizės į Vokietiją vogti esą patraukė bedarbiai ir valkatos, grobiantys net smulkius daiktus.

Be to, vagystes esą palengvina vokiečių įprotis nerakinti namų ir sandėliukų, o dviračius gatvėje palikti neprirakintus. Be to, smulkių vagišių vokiečiai dažniausiai neareštuoja, o išbarę ir prisakę daugiau taip nedaryti paleidžia.

Vokiečių valdininkus esą graudina melagingi sulaikytų lenkų pasakojimai, kad šie yra vargšai, o vagia norėdami prasimanyti pinigų vaistams, kurių reikia sergantiems vaikams ar tėvams. Apie tokius smulkius nusikaltimus vokiečiai dažnai net nepraneša kolegoms lenkams, vengdami ilgų centralizuotų susirašinėjimo formalumų.

Žurnalistai priminė, kad naikinant tarpvalstybinę sieną buvo neapgalvotai uždaryti Vokietijos policijos ir pasienio kontrolės skyriai. Tai paskatino lenkų ilgapirščius dar dažniau nusikalsti – kai kuriose Vokietijos pasienio gyvenvietėse vagysčių padaugėjo 5 ar net 10 kartų.

Pernai 92 vieno Vokietijos pasienio regiono įmonės kreipėsi į Berlyną, prašydamos atstatyti sienų kontrolę ir gelbėti jas nuo vagysčių. Verslininkai skundėsi, kad žemės ūkio ir statybų techniką grobiantys vagišiai paralyžiuoja firmų ir ūkininkų veiklą.

Ščecine veikiančio Lenkijos ir Vokietijos žurnalistų klubo prezidentas Andrzejus Kotula pareiškė, kad šalies žiniasklaida pataikauja vyriausybių siekiams gerinti tarpusavio santykius ir nutyli apie problemas. Žurnalistas teigė, kad nutylint tikrąsias problemas mažiau dėmesio skiriama ir jas sprendžiant, o tai galų gale kenkia draugystei.

Lenkijos ambasadorius Berlyne Jerzis Marganskis dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ pripažino, kad pasienyje didžiausia problema yra nusikaltimai, kurie niekais verčia kitas puikias abiejų šalių bendradarbiavimo formas, nuodija klimatą ir apsunkina lenkų ir vokiečių suartėjimą.

Kadangi dauguma sulaikomų vagišių yra lenkai, regione išpopuliarėjo mitai būtent apie lenkų nesąžiningumą, o tai akcentuojantys vietos neofašistai tampa vis populiaresni ir jau propaguoja sienų atkūrimą.

Taip atsitiko Pampovo valsčiuje, kur per alaus festivalį žmonės pagavo du lenkus, pavogusius motorolerius.

Savo pasipiktinimą vokiečiai išreiškė po dviejų savaičių per valsčiaus savivaldybės rinkimus, balsavę už sienų kontrolę raginančią atkurti Nacionaldemokratų partiją. Ši surinko net 16 proc. balsų – dvigubai daugiau, nei buvo gavusi anksčiau.

Tai, kad vokiečių kantrybė baigiasi, liudija ir ankstesnis įvykis, kai vieno kaimelio gyventojai surišo ir išsityčiojo iš vagyste įtartų kelių nekaltų lenkų. O štai kitas incidentas parodo, kad vokiečių policininkai nėra pasirengę kovoti su brutaliais ir apsukriais Rytų nusikaltėliais: du sulaikyti lenkų vagys sugebėjo policininkus nuginkluoti ir pabėgti jų mašina.

Lapkričio pradžioje visoje Europoje nuskambėjo lenkų vagystė iš Berlyne esančios automobilių parduotuvės, per kurią dingo penki „Bentley“ automobiliai. Po kelių dienų keturi automobiliai buvo rasti įvairiose Lenkijos vietose.

Ne mažiau nuskambėjo ir lenkų Berlyne įvykdyta laidojimo ceremonijoms skirtų trijų „Mercedes“ vagystė, nes viename automobilyje tuo metu buvo dvylika karstų su žmonių palaikais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.