Įtemptą situaciją stebintys Lietuvos politikos ekspertai sako, kad ši naktis Kijeve gali būti lemiama. Opozicija nesugebėtų ilgiau išlaikyti žmonių gatvėse, tad šis sekmadienis - paskutinė proga pakilti į šturmą ir išnaudoti visuomenės įsiūtį.
Iš kitos pusės, revoliucija - šalutinis nesusikalbėjimo poveikis. Todėl smurtinis perversmas atneštų žalos ne tik į kampą įvartytam prezidentui. Apžvalgininkai kritikuoja ir opoziciją, nes ši sukūrė žūtbūtinio mūšio situaciją, kurioje skeveldros sužeis visus.
Smurtas - blogas atsakas
Galingas protestas rodo Ukrainos opozicinių partijų bejėgiškumą. Įtūžusios minios lyderiai patys įstūmė V.Janukovyčių į situaciją, kai prezidentas nebegali pasiduoti, nes bijo įkalinimo. Taip mano žurnalo „Veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis.
Žurnalistas pabrėžė – Europos Sąjunga ne veltui reikalavo Ukrainos valdžios paleisti J.Tymošenko iš kalėjimo. To buvo siekiama tam, kad pats V.Janukovyčius nebijotų perduoti valdžią ir būti įkalintas.
„Visa tai kol kas neišeina už matavimosi, kieno raumenys didesni, ribų. Veikiau, kaip tik rodo, jog opozicija stokoja poveikio valdžia priemonių. Janukovyčiaus vizitas pirma į Kiniją, paskui pas Putiną - gan stiprus ėjimas rodantis, kad jis nusispjovė ant opozicijos ėjimų“, - kalbėjo žurnalistas.
Jis pabrėžė, kad revoliucija – nėra lygiavertis atsakymas į prezidento politinį žingsnį. Siekiant artėjimo prie Vakarų, revoliucijos tik sugadintų Ukrainos tarptautinį vertinimą. O V.Janukovyčius pasielgė gudriai ir pirmauja šioje šachmatų partijoje.
„Aišku, pusė milijono žmonių gatvėse – stipru. Ashton vizitas - irgi neblogai. Bet svarbiausio – premjero Azarovo atsistatydinimo ar valdančios koalicijos griūties opozicija kol kas nepasiekė. Tad paleisti žmones namo negali, nes tai reikštų pralaimėjimą“, - kalbėjo apžvalgininkas.
Kitaip tariant, opozicija pradeda režimo apsiaustį ir blokadą, kurdama savotišką apgulties stovį.
„Iš istorijos žinoma, kad apgultys ne visada baigdavosi pergalėmis, ypač, jei apgultieji turėdavo pakankamai išteklių“, - sakė A.Bačiulis.
Žurnalistas retoriškai klausė: kiek laiko gali žmonės gyventi gatvėse ar visuomeniniuose pastatuose? Kitas klausimas: Kiek laiko bent 200-300 tūkst. žmonių gali sau leisti neiti į darbą?
„Be to, Ukrainos finansinio bankroto klausimas tebekabo ore ir nėra niekur dingęs, o ES pinigų krapštyti neskuba“, - padėtį vertino A.Bačiulis.
Tais klausimais jis norėjo pabrėžti, kad skeptiškai vertina opozicijos pasirinktą veikimo būdą.
Lemiamas šturmas
Ši naktis Kijeve gali būti lemiama. Revoliucijai ir rimties politiniams pokyčiams reikia stiprios energetikos visuomenėje, o ją išlaikyti ilgai – labai sudėtinga. Todėl Ukrainos opozicinių partijų lyderiai dabar gali pasinaudoti situacija ir minios įtūžiu. Taip mano tarptautinės politikos ekspertas daktaras Nerijus Maliukevičius.
„Lenino paminklo nuvertimas – labai simbolinis žingsnis. Juk iš esmės šitas protestas vyksta ne dėl susitarimų su Europos Sąjunga. Žmonės pavargo nuo politikos, kuri gali juos grąžinti į sovietinius laikus. Pavargo nuo aukščiausių valdžios pareigūnų nesiskaitymo, paniekinamo požiūrio į politinius sprendimus“, - sekmadienio vakarą kalbėjo Vilniaus universiteto dėstytojas.
Jis sako, kad situaciją dar labiau įkaitino prezidento V.Janukovyčius sprendimai – susitikimai su Kinijos atstovais ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai lyg ir parodė, kad Ukrainos vadovui nusispjaut į visuomenės nuomonę.
„Apie šitą situaciją sunku kalbėti ten nesant. Tačiau visi ženklai rodo, kad šis savaitgalis gali būti lemiamas“, - pabrėžė N.Maliukevičius.
* * *
Apie šimtų tūkstančių žmonių mitingą Kijeve skaitykite čia.
Galingo mitingo liudininkų įspūdžius ir nuotraukas žiūrėkite čia.
