Ši socialistė, agnostikė ir pediatrė 8-ajame dešimtmetyje valdant Čilės kariniam režimui buvo kankinama, daug metų gyveno užsienyje, grįžo į savo šalį ir dirbo jos vyriausybėje, kai buvo atkurta demokratija.
Kai ji 2010 metais baigė pirmąją kadenciją prezidento poste, kurios metu reformavo Čilės pensijų sistemą, jos populiarumas buvo 84 procentai.
Vėliau M.Bachelet vadovavo naujai įsteigtam Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padaliniui (UN Women), bet šiemet grįžo į Čilę ir pareiškė: „Žinojome, kad dar yra dalykų, kuriuos reikia padaryti“.
Sekmadienį ji sutriuškino konservatorių kandidatę Evelyn Matthei gavusi 62 proc. balsų, rodo oficialūs rezultatai. Už jos varžovę balsavo 38 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Tokie rezultatai suteikia M.Bachelet ir jos kairiųjų aljansui „Naujoji dauguma“ tam tikrą mandatą, kurio reikia norint imtis jos transformacinės darbotvarkės. Joje – konstitucijos, kuri yra 1973-1990 metų Augusto Pinocheto karinės diktatūros palikimas, reformavimas, mokesčių didinimas, nemokami mokslai koledže ir abortų legalizavimas.
M.Bachelet gimė 1951 metų rugsėjį Santjage. Jos tėvas Alberto buvo oro pajėgų karininkas, o motina Anchela - archeologė.
Kai ji buvo jauna, jos tėvas buvo paskirtas į Sero Moreno oro pajėgų bazę Čilės šiaurėje, kur tarp jos kaimynų buvo oro pajėgų karininkas Fernando Matthei ir jo maža duktė Evelyn.
M.Bachelet ir E.Matthei, kurioms tuomet buvo šešeri ir ketveri, dėl amžiaus skirtumo nebuvo didelės draugės, bet pažinojo viena kitą ir kartais drauge žaisdavo.
M.Bachelet paauglystėje įstojo į Socialistinio jaunimo sąjungą ir studijavo mediciną, o jos tėvas iškilo į generolus ir tapo artimas patarėjas išrinktam socialistų prezidentui Salvadorui Allende.
Kai dešiniųjų karininkai 1973 metų rugsėjį surengė karinį perversmą, per kurį žuvo S.Allende, Alberto Bacheletas atsidūrė „įtartinųjų“ sąraše.
Jis buvo įkalintas kariškių mokykloje ir kankinamas, o nuo patirtų sužeidimų mirė praėjus pusmečiui po paleidimo. Tos mokyklos viršininkas tada buvo F.Matthei, Evelyn tėvas.
Vėlesnio tyrimo metu F.Matthei buvo išteisintas dėl bet kokio vaidmens kankinant A.Bacheletą.
Tačiau Bacheletai ir toliau buvo „įtartini“, ir 1975 metų sausį slaptoji policija nuvežė Michelle Bachelet su motina į vieną kankinimų centrą.
M.Bachelet atskleidė labai nedaug tos savo patirties detalių.
Tačiau perrinkimo kampanijos metu – kai Čilė minėjo 40-ąsias 1973 metų rugsėjo 11 dienos perversmo metines – M.Bachelet sakė, kad ją asmeniškai tardė Manuelis Contrerasas, šalyje nekenčiamos slaptosios policijos DINA vadovas.
M.Contrerasas, kuriam dabar - 84-eri, atlieka ilgą kalėjimo bausmę dėl teisių pažeidimų.
Paleistos M.Bachelet ir jos motina pabėgo į Australiją, o vėliau persikraustė į Rytų Vokietiją, kur būsimoji prezidentė baigė medicinos studijas.
1979 metais M.Bachelet su savo mažu sūnumi grįžo į Čilę, bet dėl politinių priežasčių jai nebuvo leista dirbti gydytoja.
Ji tęsė studijas su pediatrijos ir visuomenės sveikatos specializacija, o 1984 metais pagimdė dukterį. Po devynerių metu gimė trečias jos vaikas.
Po to, kai 1990 metais buvo atkurta demokratija, M.Bachelet dirbo Čilės sveikatos apsaugos ministerijoje, bet domėjosi ir kariniais klausimais, o 10-ojo dešimtmečio viduryje studijavo karinę strategiją Čilėje ir Jungtinėse Valstijose.
2000 metais socialistų prezidentas Ricardo Lagosas paskyrė M.Bachelet sveikatos apsaugos ministre. Jos sėkmė sudarė jai sąlygas 2004 metais tapti gynybos ministre ir tai buvo apskritai pirmas kartas, kai moteris užėmė šį postą.
Tuo metu M.Bachelet jau buvo politinis fenomenas. Skatinama didelės moterų paramos charizmatiškoji M.Bachelet surengė savo pirmąją sėkmingą prezidentinę kampaniją.
Ji dramatiškai neatitiko Čilės tradicinės konservatyvios politinės klasės standartų – buvo išsiskyrusi moteris su vaikais ir vaikaičiais dar gerokai prieš tai, kai Čilė 2004 metais apskritai legalizavo skyrybas.
Būdama prezidentė M.Bachelet reformavo pensijų sistemą ir pagerino sveikatos ir socialinę apsaugą, pagrindinį dėmesį skirdama šalies dirbančiųjų klasės ir pagyvenusių žmonių gerovei.
Jos kadencija taip pat sutapo su pasauliniu vario paklausos padidėjimu, o varis yra pagrindinė Čilės eksporto prekė.
Tuo metu, kai M.Bachelet perdavė postą dabartiniam prezidentui, konservatoriui Sebastianui Pinerai, jos populiarumas buvo rekordinis, nors ji ir buvo kritikuojama dėl lėto atsako į didelį 2010-ųjų vasario žemės drebėjimą.
