V.Putinas paskelbė apie naują dujų kainą Ukrainai. „Naftogaz Ukraina“ ir „Gazprom“ pasirašė priedus prie 2009 metų dujų tiekimo ir pirkimo-pardavimo sutarties.
Nustatyta dujų, kurios bus tiekiamos Ukrainai kaina - 268,5 doleriai už tūkstantį kubinių metrų. Iki šiol kaina siekė daugiau nei 400 dolerių.
„Jūs matėte, „Gazprom“ ir „Naftogaz Ukraine“ pasirašė pataisą, kuri suteikia galimybę „Gazpromui“, ką jis ir ketina daryti, pardavinėti Ukrainai dujas po 268,5 JAV dolerio už 1000 kubinių metrų. Jūs žinote, dabar ši kaina yra 400 dolerių“, – pasakė V.Putinas po derybų Kremliuje su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.
„Bet kuriuo atveju, mūsų nuomone, tai laikinas sprendimas. Turėdami omenyje tai, kad ilgalaikius susitarimus reikia pasiekti ir (jie) bus pasiekti. Tai taikoma ir dujų tiekimui Ukrainai, tai taikoma ir nenutrūkstamo tranzito vartotojams Europoje užtikrinimui“, – tikino Rusijos prezidentas.
„Rusija pasirengusi ir toliau patenkinti mūsų partnerių norus, tačiau mes turime parengti tikrai efektyvią ir ilgalaikę sąveikos schemą. Pereiti nuo pastovių diskusijų apie kainą prie pragmatiškos kooperacijos – ir dujų tiekimo Ukrainai, ir patikimo tranzito plotmėje“, – pareiškė V.Putinas.
Ta proga Rusijos prezidentas dar priminė, kad 2010 metais priimtu sprendimu Ukraina jau naudojasi nuolaida rusiškų dujų kainai ir tai leido jai sutaupytu 10 mlrd. dolerių.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, savo ruožtu, pareiškė, kad „kainodara – mūsų bendro darbo vaisius“.
„Mes turime galvoti, kaip sukurti darbą, kuris kurtų motyvaciją abiem pusėms. Turiu omenyje, (kad reikia) sukurti Ukrainos dujų transportavimo sistemos veikimo skaidrumą. Ir naftos bei dujų sferoje organizuoti bendradarbiavimą. Mūsų perspektyvos didžiulės, (laukia) bendri projektai, kuriuos galima realizuoti“, – pažymėjo jis.
„Naftogaz Ukraine“ valdybos vadovas Jevhenas Bakulinas sakė žurnalistams, kad minėti susitarimai sudaryti be konkrečių terminų: „Tiesa, jie tam tikram laikui. (Tačiau) apibrėžtas laikas nenustatytas“.
„Kainos galios tol, kol vystysis įvykiai. Galimi ateityje kai kurie poslinkiai į teigiamą pusę šiuo klausimu, toliau bendradarbiaujant. Turima omenyje tai, kokios bus ekonominės bendradarbiavimo ateityje perspektyvos“.
Įsigys obligacijų
Rusija taip pat paskelbė ketinanti įsigyti Ukrainos vyriausybės obligacijų už 15 mlrd. JAV dolerių iš vadinamojo „Nacionalinio gerovės fondo“.
„Rusijos valdžia nusprendė savo 15 mlrd. JAV dolerių vertės finansų atsargas iš „Nacionalinio gerovės fondo“ investuoti į Ukrainos vertybinius popierius“, – pranešė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas tikino, kad sutarties detalės bus paskelbtos vėliau.
Rusijos vadovas V.Putinas sakė, kad su V.Janukovyčiumi nebuvo aptartas prisijungimo prie Muitų sąjungos klausimas. Šis momentas ypač neramina Maidano protestuotojus.
Pasirašė prekybos veiksmų planą
Rusija ir Ukraina antradienį pasirašė veiksmų planą, kaip sureguliuoti dvišalės prekybos santykius 2013-20014 metais.
Atitinkamą dokumentą antradienį pasirašė Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas ir jo kolega iš Ukrainos Ihoris Prasulovas, pasibaigus šeštajam abiejų valstybių komisijos posėdžiui Maskvoje.
Rusijos ir Ukrainos pramonės ministrai pasirašė susitarimą dėl valstybinės paramos serijinės lėktuvų AN-124 su varikliais D-18T gamybos atnaujinimui.
Taip pat pasirašytas protokolas tarp Rusijos vyriausybės ir Ukrainos ministrų kabineto dėl kooperacinės gamybos prekių teikimo 2014 metais.
Pasirašytas dar vienas abiejų valstybių susitarimas dėl bendrų veiksmų rengiantis Kerčės sąsiaurį kirsiančio transporto objekto statybai.
Tikėjosi išspręsti dujų ginčą
Didelį spaudimą patiriantis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius antradienį per susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu paprašė suteikti milijardų JAV dolerių paskolą, kuri gali sušvelninti bręstančią ekonomikos krizę, tačiau taip pat pakurstyti didžiulio masto eurointegracijos šalininkų protestus Kijevo gatvėse.
46 mln. gyventojų turinti valstybė tapo įnirtingo diplomatinio virvės tempimo varžybų centru po to, kai V.Janukovyčius praeitą mėnesį netikėtai paskelbė nepasirašysiantis svarbios asociacijos sutarties su ES ir sieksiantis glaudesnių ryšių su tradiciniais Kijevo partneriais Kremliuje.
Prasidėjus deryboms Kremliuje, V.Putinas sakė V.Janukovyčiui, kad laiko Ukrainą viena iš Rusijos „strateginių partnerių“, taip pat pažymėjo, kad šis susitikimas buvo suplanuotas dar prieš Kijeve prasidedant protestams lapkričio pabaigoje.
V.Janukovyčius atsakė, kad abi šalys turėtų „toliau vystyti mūsų strateginę partnerystę“, pridūręs, kad ypač tikisi išspręsti ginčą dėl Rusijos tiekiamų gamtinių dujų, nuo kurių labai priklausoma Ukrainos ekonomika, kainų.
V.Janukovyčius teigė tikįs, kad „Gazprom“ siūlomoje programoje „Naftogaz Ukraina“ išvys jam suteikiamas galimybes.
„Manau, kad netrukdysime jų susitarimui ir sureguliuosime šiuos klausimus taip, kad laimėtų abi pusės“, – nurodė Ukrainos prezidentas ir pridūrė, kad Ukrainos apdirbamoji pramonė labai nekantriai laukia tokio suderinimo“.
Susitikimo su Rusijos prezidentu pradžioje V.Janukovyčius konstatavo, kad dvišalė Ukrainos ir Rusijos prekyba pastaruoju metu smuko, todėl būtina imtis priemonių šiai problemai spręsti.
„Manau, kad tai koordinuosime ne tik tarp abiejų mūsų valstybių, bet ir su kitomis Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) narėmis. Tik taip laisvosios prekybos zona veiks tinkamai“.
Paskola gal padėti išlaikyti valdžią
Šios svarbios derybos vyksta praėjus dviem dienoms po to, kai nusivylė Europos Sąjungos (ES) pareigūnai paskelbė stabdantys daug mėnesių trukusias derybas su Kijevu, kurios turėjo padėti pirmąkart ištraukti Ukrainą iš Rusijos įtakos zonos.
Diplomatai Briuselyje sakė, kad jų sprendimą nulėmė V.Janukovyčiaus tęsiamas flirtas su Rusija, taip pat reikalavo, kad Kijevas tvirčiau įsipareigotų laikytis ES standartų politinės laisvės ir ekonomikos reformų srityse.
„Ministrai šiandien dar kartą patvirtino, jog Europos Sąjunga pasiruošusi pasirašyti (asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį), kai tik Ukraina bus pasiruošusi ir bus išpildytos atitinkamos sąlygos“, – ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton sakė pirmadienį po ministrų susitikimo Briuselyje.
Tačiau V.Janukovyčius nusprendė skubiai paprašyti išankstinės paskolos iš Rusijos, kurios suma, pasak vietos žiniasklaidos, gali būti 5–12 mlrd. JAV dolerių (12,5–30,1 mlrd. litų). Jo kritikai teigia, kad tai būtų V.Putino atlygis už staigų Kijevo pozicijos posūkį sutarties su ES atžvilgiu.
„Rusijos paskola gali padėti Janukovyčiui išlaikyti valdžią, – sakė Ukrainos politikos analitikas Volodymyras Fesenka. – Ir Kremlius pasiruošęs jam padėti, nes tai atitinka Putino strateginius interesus.“
Reginia naują mitingą
Ukrainos opozicija antradienį vakare surengs naują masinį mitingą Kijevo centre, kurio metu vėl reikalaus, kad V.Janukovyčius atsisakytų suartėjimo su Rusija ir verčiau stiprintų ryšius su Vakarų šalimis.
Opozicija baiminasi, kad prezidentas gali atlikti pirmuosius žingsnius kelyje į Muitų sąjungą, kuriai taip pat priklauso Baltarusija ir Kazachstanas ir kuri laikoma V.Putino užsimojimu atkurti Sovietų Sąjungos ekonominę erdvę.
„Jis gali pasilikti Maskvoje ir nebegrįžti į Kijevą, jeigu bus pasirašyta sutartis dėl Muitų sąjungos, – pareiškė opozicijos lyderis Arsenijus Jaceniukas, buvęs ekonomikos ministras. – Mes jam surengsime išties šiltą sutikimą, jeigu jis parduos Ukrainą.“
„Kremlius nori atkeršyti Ukrainai, supriešinti Ukrainą ir paskandinti ją kraujyje, – sakė ultradešiniųjų nacionalistų lyderis Olehas Tiahnybokas. – Mes draudžiame šiam prezidentui pasirašyti Maskvoje bet ką, kad prieštarautų Ukrainos valstybės interesams.“
„Janukovyčiui nėra ko veikti Maskvoje. Mes neprašome jo ten eiti ir pardavinėti Ukrainos“, - sakė Kijevo centre protestuojanti 40 metų namų šeimininkė Maria Sirenko.
Keli šimtai protestuotojų taip pat anksčiau dieną išsirikiavo palei gatvę, vedančią į oro uostą, ir iškėlė transparantą su užrašu: „Janukovyčiau, pasuk lėktuvą į Europą!“
Sekmadienio vakarą beveik 300 tūkst. ukrainiečių nepabūgę žvarbaus šalčio reikalavo Euromaidane glaudesnio savo šalies suartėjimo su Vakarų valstybėmis.
