Dar prieš vakarykštį Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus vizitą į Maskvą opozicija grūmojo: negali būti jokių kalbų apie susitarimus su Rusija, tai būtų Ukrainos interesų išdavystė.
V.Janukovyčius tokių opozicijos žodžių neišsigando.
Per visas šias savaites, kai Kijevo centre vyko protestai prieš V.Janukovyčiaus sprendimą nepasirašyti Asociacijos sutarties su ES, o vėliau – ir prieš patį prezidentą bei jo vyriausybę, V.Janukovyčius daugiau tylėjo nei kalbėjo.
Tas pat įvyko ir vakar Maskvoje, kur širdingai Vladimiro Putino priimtas V.Janukovyčius, tarsi spjaudamas daugeliui ukrainiečių į veidą, pasirašė susitarimus su Rusija.
Paprastai, apsikeisdamas lakoniškomis frazėmis prieš žiniasklaidą. Sutarčių esmė – nauja rusiškų dujų kaina Ukrainai bei paskola. Bet ką V.Janukovyčius už uždarų durų pažadėjo mainais?
Dosnios Kremliaus nuolaidos
Iš pirmo žvilgsnio ukrainiečiai turėtų džiūgauti – juk V.Janukovyčius jiems prieš šventes iš Maskvos veža „gerąją naujieną“: ant bankroto slenksčio atsidūrusi Ukraina už dujas mokės gerokai mažiau.
Susitikus V.Janukovyčiui ir V.Putinui, „Naftogaz Ukraina“ ir „Gazprom“ pasirašė priedus prie 2009 metų dujų tiekimo ir pirkimo–pardavimo sutarties. Nustatyta kaina – 268,5 dolerio vietoj 400 dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų.
Be to, Rusija ketina įsigyti Ukrainos vyriausybės obligacijų už 15 mlrd. JAV dolerių iš vadinamojo Nacionalinio gerovės fondo.
„Rusijos valdžia nusprendė savo 15 mlrd. JAV dolerių vertės finansų atsargas iš Nacionalinio gerovės fondo investuoti į Ukrainos vertybinius popierius“, – kone triumfuodamas pareiškė V.Putinas.
Be to, Rusija ir Ukraina antradienį pasirašė veiksmų planą, kaip sureguliuoti dvišalės prekybos santykius 2013–2014 m.
Bus atnaujinta lėktuvų An-124 su varikliais D-18T gamyba, taip pat pasirašytas susitarimas dėl bendrų veiksmų rengiantis Kerčės sąsiaurį kirsiančio transporto objekto statybai.
Maskvos nuoširdumu netiki
Vargu ar Ukrainoje yra daug naivuolių, kurie tiki, kad tokios Rusijos nuolaidos ne vienus metus Maskvos spaustam Kijevui suteiktos iš geros valios. Šalies opozicija kaipmat sukritikavo V.Janukovyčiaus vizitą, kai kurie netgi palygino su Ribbentropo-Molotovo pakto slaptaisiais protokolais, reikalaudami atskleisti, ko iš tikrųjų pareikalavo Maskva.
Prasidėjus deryboms Kremliuje, V.Putinas V.Janukovyčiui sakė, kad laiko Ukrainą viena Rusijos „strateginių partnerių“. Tačiau tokiomis frazėmis buvo mėtomasi kone tiek pat kartų, kiek Ukraina ir bauginta vis augančiomis dujų kainomis.
Ko gero, nedaugelį įtikino ir pareiškimai, kad šis susitikimas Maskvoje esą suplanuotas dar prieš Kijeve prasidedant protestams lapkričio pabaigoje.
V.Janukovyčius su V.Putinu Rusijoje per pastaruosius kelis mėnesius buvo susitikęs bent septynis kartus. Kuo šis susitikimas buvo kitoks? Juolab kad abiejų šalių vadovai pripažino, jog pasirašyti susitarimai, nors ir abipusiškai naudingi, bet kol kas dar laikini.
V.Janukovyčius atsakė, kad abi šalys turėtų „toliau plėtoti mūsų strateginę partnerystę“. Bet ar tokia partnerystė reikštų Ukrainos prisijungimą prie V.Putino puoselėjamos Muitų sąjungos, kol kas neaišku.
Prezidento padėtis beviltiška
Anot ekspertų, toks variantas kol kas vargu įmanomas, kita vertus, su tam tikromis sąlygomis V.Janukovyčius sutiko.
„Iš tikrųjų keistas sprendimas, nes Rusija paprastai už savo geopolitinius projektus nemoka ir už dyką nieko neduoda.
Rusija ne kartą yra siūliusi paramą už įvairiausius projektus ir Ukraina visada atsisakydavo. Mano šaltinių duomenimis, Ukrainai buvo pažadėtas 1 mlrd. dolerių iš karto už Asociacijos sutarties nepasirašymą, bet Ukraina tos sumos negavo, nes „Rusija už kažkokį nepasirašymą nemoka“.
Bet akivaizdu, kad V.Janukovyčius kažką pažadėjo. Galima manyti, kad kalbama apie dujų sistemos privatizavimą ir bendro konsorciumo kūrimą, ko visą laiką Rusija siekė, o Ukraina priešinosi.
Bet dėl 15 mlrd. dolerių paskolos sunkiai suvokiama, nes Rusija tokiais milijardais švaistytis negali, tad ar išties tie milijardai pasieks – dar klausimas“, – „Lietuvos rytui“ teigė Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius.
Anot analitiko, dabar svarbiausias klausimas – ką V.Janukovyčius darys grįžęs į Kijevą.
„Jo padėtis beviltiška – nuvažiavo į Kiniją, ten nieko negavo. Iš ES irgi nieko negavo ir jam aiškiai buvo pasakyta, kad greičiausiai nieko ir negaus. Tad vienintelė galimybė liko Rusija“, – sakė M.Laurinavičius.
Kijeve V.Janukovyčiaus laukia įtūžusi minia – Nepriklausomybės aikštėje vakar po darbo vėl ėmė rinktis tūkstančiai protestuotojų. Dalis jų buvo nusiteikę karingai, mat apie galimą V.Janukovyčiaus išdavystę Maskvoje iš anksto buvo kurstomi gandai.
„Jis gali pasilikti Maskvoje ir nebegrįžti į Kijevą, jei bus pasirašyta sutartis dėl Muitų sąjungos, – dar dieną skelbė opozicijos lyderis Arsenijus Jaceniukas. – Mes jam surengsime išties „šiltą“ sutikimą, jeigu jis parduos Ukrainą.“
„Kremlius nori atkeršyti Ukrainai, supriešinti Ukrainą ir paskandinti ją kraujyje, – antrino ultradešiniųjų nacionalistų lyderis Olehas Tiahnybokas ir negailėjo akivaizdžių bauginimų: – Mes draudžiame šiam prezidentui pasirašyti Maskvoje bet ką, kas prieštarautų Ukrainos valstybės interesams.
Sveikinsiu bet kokią radikalią Maidano reakciją.“
Oligarchai nusigręžia?
Tačiau, anot ekspertų, daug svarbesnė bus ne protestuotojų reakcija, ne jų įniršis, o tai, kaip reaguos Ukrainos oligarchai.
Pastarosiomis savaitėmis didžioji dalis įtakingų Ukrainos turtuolių, kurie, kaip spėjama, turi lemiamą žodį šalyje priimamiems sprendimams, nusisuko nuo V.Janukovyčiaus.
Prezidentą ėmė kritikuoti televizijos kanalai, radijo stotys, kiti informacijos šaltiniai, kurie priklauso oligarchams.
„Jam liko ištikimi tiktai du – Viktoras Medvedčukas ir Serhijus Kurčenka. Tad jam svarbi ne Maidano reakcija, o ką jis pažadėjo Maskvoje ir kaip tai susiję su oligarchų interesais.
Jei jis juos pažeidė, realiai gali prasidėti atviras oligarchų karas prieš prezidentą ir jo galimybės išlaikyti valdžią sumažės iki minimumo“, – teigė M.Laurinavičius.
Anot eksperto, į nepavydėtiną padėtį patekęs V.Janukovyčius bet kokiomis priemonėmis bando išsilaikyti valdžioje, nes jo gali laukti Julijos Tymošenko likimas. Ironiška, kad J.Tymošenko į kalėjimą, kaip manoma, ne be V.Janukovyčiaus įsikišimo, buvo pasodinta už įgaliojimų viršijimą pasirašant dujų sutartį su Rusija.
