Rusija pažadėjo įsigyti Ukrainos vyriausybės obligacijų už 15 mlrd. dolerių iš vadinamojo Nacionalinio gerovės fondo. „The Wall Street Journal“ redakcijos paskaičiavimu, įsigyjant Ukrainos obligacijų bus išleistas šeštadalis fondo, kuriame laikomi juodai dienai skirti pinigai, lėšų.
„Formaliai tai Rusijos įstatymo, draudžiančio investuoti be kreditinės paskolos garantijų, pažeidimas“, - tvirtinama leidinyje.
Kaip turėtų į visa tai reaguoti Vašingtonas? Jeigu V.Janukovyčius bandys išsilaikyti valdžioje per represijas, „The Wall Street Journal“ pataria pagalvoti apie sankcijas jo vyriausybei ir sąjungininkams.
„Šis požiūris gali būti ne mažiau veiksmingas nei Kremliaus čekių knygelė“, - rašo laikraštis.
„The Christian Science Monitor“ antradienį vykusio V. Putino ir V. Janukovyčiaus susitikimo rezultatus įvertino kaip Rusijos prezidento sprendimą numesti savo vargstančiam kolegai auksinį gelbėjimosi lyną.
Leidinys citavo nepriklausomą Kijevo politikos analitiką ir buvusį vyriausybės patarėją Dmitrą Vydriną, tvirtinantį, kad ukrainiečiai pradeda viską vadinti tikraisiais vardais.
„Matome oligarchų modelio, kuriame keli turtingi magnatai valdė ekonomiką pagal savo interesus, o pseudodemokratinis prezidentas ir parlamentas valdė valstybę, baigtį“, - kalbėjo D.Vydrinas.
Anot „The Christian Science Monitor“, V.Putinas pasiūlė V.Janukovyčiui bent jau laikinai atsikvėpti nuo spaudimo galutinai pasirinkti Rytus arba Vakarus.
„Tai Putino bandymas apeiti Europą ant stalo dedant tikrus pinigus. Iki šiol, bent jau europiečiai, skelbė politinės paramos proeuropietiškų pažiūrų protestuotojams deklaracijas, bet pritrūko konkrečių pažadų dėl finansinės pagalbos, kuria būtų galima padėti Ukrainai išbristi iš labai gilios ekonominės duobės. Europa siūlo milijonus, o Putinas siūlo milijardus“, - teigė rusų leidinio „Kommersant“ užsienio reikalų apžvalgininkas Sergejus Strokanas.
Tačiau dėl antradienį V.Janukovyčiaus ir V.Putino pasirašytų sutarčių jis buvo skeptiškas. „Greičiausiai per vėlu. Nepasitikima nei Putinu, nei Janukovyčiumi. Ir viskas, ką jie daro, greičiausiai tik dar labiau supykdys protestuotojus.“
Leidinys „The Washington Post“ citavo Toronto universiteto politologą Lucaną Way, kuris teigia, kad parama V.Janukovyčiui taip susilpnėjo, jog beveik bet kuris opozicijos kandidatas galėtų nugalėti jį hipotetiniuose prezidento rinkimuose.
Televizijos nušviečiamos naujienos taip pat rodo, kad Ukrainos oligarchų parama V.Janukovyčiui irgi silpna.
„2004-aisiais, per Oranžinę revoliuciją, tik vienas kanalas protestus nušvietė pozityviai. Dabar tai daro daugybė kanalų“, - teigė L.Way.
Tačiau ekspertas įsitikinęs, kad bent jau iki 2015 metų V.Janukovyčius turi aiškią persvarą, nepaisant pranešimų apie opozicijos pranašumą. L.Way išskyrė šešias tokio pranašumo priežastis.
Visų pirma opozicijai trūksta patikimo politiko, kuris taptų aiškiu judėjimo lyderiu, kokiu 2004-aisiais tapo Viktoras Juščenka.
Antra, 90 proc. protestuojančiųjų į Kijevą atvyko savarankiškai ir savanoriškai. Nepaisant gerai organizuojamų demonstracijų, neaišku, ar kas nors gali kontroliuoti centrinėje aikštėje esančią minią žmonių ir pakelti jų nuotaiką.
L.Way tai pat teigia, kad žiurkės bėga iš skęstančio laivo tik tada, kai yra kitas laivas, į kurį galima sprukti. Politologas atkreipia dėmesį, kad politikai iš V.Janukovyčiaus Regionų partijos kol kas niekur nebėga.
„Istorija rodo, kad režimui turint ir menką paramą, autokratai gali išgyventi ilgai, kai opozicija yra dar labiau susiskaldžiusi“, - teigė L.Way.
Ketvirta jo įvardyta priežastis – V.Janukovyčius buvo išrinktas demokratiniu keliu.
Penkta – šalyje nėra aiškios daugumos, pasisakančios už europinį kelią. Neseniai atliktos nuomonių apklausos parodė, kad 40 proc. ukrainiečių remia Europos Sąjungą, 30 proc. - Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą.
Kaip paskutinę priežastį L.Way įvardijo tai, kad protestai negali tęstis amžinai.
„Panašūs atvejai rodo, kad protestai gali išsikvėpti, jeigu demonstrantai nėra provokuojami ir negali pasiekti aiškių pergalių“, - teigė L.Way.
