Penktadienio rytą, apie 10 val. 20 min. Lietuvos laiku, M.Chodorkovskis, spragsint fotoaparatams, išėjo pro Rusijos šiaurės vakaruose, Karelijoje, esančio Segežos miesto kolonijos vartus, rašo „Lietuvos rytas“.
Vos išėjęs į laisvę penkiasdešimtmetis M.Chodorkovskis išskrido į Vokietiją, kur artimiausiu metu atskubės ir brangiausi jo žmonės.
„Noriu jį apkabinti, bet dar nežinau, ką pasakysiu“, – kalbėjo disidento 80 metų motina Marina, į Vokietiją atskrisianti šiandien.
Kibo V.Putinui į atlapus
M.Chodorkovskio įkalinimas dažniausiai vertinamas kaip bausmė už iššūkį, mestą V.Putino valdymui.
Per pirmąją V.Putino kadenciją Kremliuje M.Chodorkovskis finansavo opozicijos partijas, nevengė atvirai kritiškai pasisakyti, taip pat, kaip manoma, turėjo asmeninių politinių ambicijų.
Buvusio naftos bendrovės „Jukos“ vadovo veiksmai kirtosi su nerašytu V.Putino ir Rusijos verslo oligarchų susitarimu.
Pagal jį vyriausybė nesiimdavo tirti privatizavimo procesų, sukrovusių tiems verslininkams milžiniškus turtus, su sąlyga, kad jie nesikiš į politiką.
Nors spaudimas M.Chodorkovskiui didėjo kelis mėnesius prieš jo areštą, sprendimas jį suimti buvo labai netikėtas daugeliui, įskaitant patį magnatą.
Milicija įsiveržė į lėktuvą
Buvęs turtingiausias Rusijoje žmogus buvo suimtas 2003 metų spalio 25-ąją, kai kaukėti specialiųjų pajėgų nariai įsiveržė į jo lėktuvą viename Sibiro oro uoste.
M.Chodorkovskis vėliau buvo nuteistas už mokesčių vengimą ir pasiųstas 8 metams už grotų.
Paklaustas, ką būtų padaręs, jei būtų iš anksto žinojęs, jog praleis dešimtmetį kalėjime, M.Chodorkovskis sakė: „Bijau, kad būčiau nusišovęs. Anuo metu dabartinė mano patirtis man būtų buvusi didelis sukrėtimas.“
„Jukos“, kuri prieš tai buvo didžiausia Rusijos naftos kompanija, itin dominusi investuotojus, buvo parduota dalimis, o jos pelningiausi objektai atsidūrė valstybinės bendrovės „Rosneft“ rankose.
2010 metais M.Chodorkovskiui skirta dar viena laisvės atėmimo bausmė – už savo paties bendrovės „Jukos“ turto grobstymą.
Nuosprendis daugelio buvo interpretuojamas kaip priemonė laikyti verslininką kalėjime, kol V.Putinas užsitikrino trečią prezidento kadenciją.
Už grotų tapo žvaigžde
M.Chodorkovskio areštas ir teismų procesai, prikaustę ne tik Rusijos, bet ir viso pasaulio dėmesį, pavertė jį savotiška žvaigžde. Apie garsųjį kalinį sukurtas dokumentinis filmas, jo kalbos teismuose tapo savotiškais politiniais manifestais.
Valandas kalėjime M.Chodorkovskis trumpino rašydamas.
Skandalingos M.Chodorkovskio esė tapo etinėmis pilietinių judėjimų platformomis.
Kalėjime jis nuolatos bendravo su intelektualais, žymiais Rusijos rašytojais. Kartais tai baigdavosi nelinksmai. Po interviu populiariam rašytojui Borisui Akuninui M.Chodorkovskiui skirta 12 parų karcerio.
Ne kur kitur, o kalėjime M.Chodorkovskiui kilo ir pati skandalingiausia idėja – Rusija, jo manymu, privalo sukti į kairę: atsisakyti liberalų primesto laukinio kapitalizmo ir kurti socialiai teisingą gerovės valstybę.
Ši nuostata, įkūnyta esė rinkinyje „Kairysis posūkis“, primena „Užimk Volstritą“ („Occupy Wallstreet“. – Red.) idėją.
Lietuvoje lankėsi du kartus
Lietuvoje M.Chodorkovskis yra lankęsis du kartus – 2001-ųjų liepą ir 2002 metų rugsėjį. Abu kartus tuomet turtingiausią Rusijos žmogų į mūsų šalį atvedė verslo reikalai.
Jo vadovaujamas naftos koncernas „Jukos“ 2002 m. pradėjo valdyti „Mažeikių naftą“, įsigijęs 53,7 proc. įmonės akcijų. Vilniuje įvyko išplėstinis „Jukos“ valdybos posėdis.
Lydimas tuomečio premjero Algirdo Brazausko, M.Chodorkovskis lankėsi „Mažeikių naftos“ įmonėje, bendravo su darbininkais.
Ir šiandien buvę „Mažeikių naftos“ darbuotojai prisimena juos aplankiusį M.Chodorkovskį kaip šiltą, paprastai bendraujantį žmogų, vilkintį megztinį ir kažkuo primenantį Steve’ą Jobsą.
M.Chodorkovskis nepraleido progos pasigrožėti vienu įspūdingiausių Lietuvos gamtos kampelių – Neringa.
Ragavo marių vandens
Nepaisydamas lietingų orų, M.Chodorkovskis apžvelgė Nidą nuo aukščiausios apžvalgos aikštelės, išlipęs iš mašinos užsuko į Neringos gyvenvietes.
Tuometis „Jukos“ vadovas suabejojo sužinojęs, kad Kuršių marių vanduo yra gėlas.
Per lietų jis išlipo iš automobilio, priėjęs prie kranto pasilenkė ir ranka pasėmęs iš saujos paragavo marių vandens.
„Tikrai gėlas“, – nusišypsojo gidei grįžęs į automobilį.
Žvarbią dieną po Lietuvos pajūrį M.Chodorkovskis važinėjo vilkėdamas sportiniu megztiniu. Vakarop pasijuto sušalęs ir Klaipėdoje nusprendė nusipirkti striukę.
Daugiau kaip 7 mlrd. dolerių vertinto turto savininkas „Aprangos“ parduotuvėje nusipirko tamsiai mėlyną striukę, kainuojančią 399 litus, ir iš karto ją apsivilko.
Pranašiški V.Uspaskicho žodžiai
Seimo narys Viktoras Uspaskichas, anuomet buvęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku, ne kartą buvo susitikęs ir bendravo su M.Chodorkovskiu „Mažeikių naftos“ klausimais.
„Įdomus, progresyvus, greitai reaguojančių smegenų žmogus, turintis nemažai idėjų, jaunas, energingas, turėjo nemažai planų savo versle“, – negaili M.Chodorkovskiui epitetų V.Uspaskichas.
Kaip charakterio bruožą, galėjusį nulemti dešimt kalėjime praleistų metų, V.Uspaskichas mini pernelyg didelį M.Chodorkovskio pasitikėjimą savimi.
„Jis buvo labai atsipalaidavęs ant savo laurų. Manau, tai pakišo jam koją“, – sako Seimo narys.
V.Uspaskichą stebina tai, kad Lietuvoje M.Chodorkovskį lydėjo dvidešimties žmonių apsauga.
„Tokios nemačiau pas jokį kitą verslininką nei iš Lietuvos, nei Europos, nei iš Amerikos, nei iš Rusijos. Net pajuokavau, sakau, tu galvoji, kad tai tave apsaugos?“ – pranašiškus savo žodžius, pasakytus prieš metus iki M.Chodorkovskio arešto, prisimena V.Uspaskichas.
A.Zuokas klausėsi išsižiojęs
Bendravimas su M.Chodorkovskiu ypač stiprų įspūdį paliko Vilniaus merui Artūrui Zuokui. 2002 m. jis su „Jukos“ vadovais M.Chodorkovskiu ir Michailu Brudnu parvažiavo į namus po Karaliaus Mindaugo dienai skirto pobūvio Prezidentūroje.
„Pradėję kalbėti gal apie dešimtą valandą vakaro prasėdėjome beveik iki paryčių.
Buvo šiltas ramus vakaras, todėl sėdėjome lauko terasoje, girdėjome, kaip šalia čiurlena Vilnia, ir kalbėjome apie verslą, politiką, žmonių santykius“, – rašo meras savo tinklaraštyje.
Anot A.Zuoko, pokalbis prie lietuviško alaus buvo labai įdomus ir šiltas.
„Stulbino jo mąstymo lygis, platus pasaulio suvokimas ir kartu žmogiškas paprastumas. Neprisimenu, kada būtų tekę klausytis pašnekovo išsižiojus tiesiogine to žodžio prasme“, – rašo A.Zuokas.
Kalbėdamas apie naftos verslo ateitį, M.Chodorkovskis sakė, kad Rusijoje žinomų naftos šaltinių užteks gal 50–80 metų, bet jau po 40 metų naftos vartojimas sumažės dėl alternatyvių energijos šaltinių naudojimo.
„Jis jau tada mąstė ir dirbo su mokslininkais, planuodamas „Jukos“ verslą 30–40 metų į priekį, galvodamas, kuo ir kaip reikės pakeisti naftą“, – žavisi meras.
Žurnalistą papirko paprastumu
Buvęs „Lietuvos ryto“ priedo „Gyvenimo būdas“ žurnalistas Ruslanas Arbušauskas iš anuomet turtingiausio Rusijos žmogaus paėmė išskirtinį interviu.
„Iš pažiūros milijardierius primena paprastą tarnautoją. Jis nedėvi brangių kostiumų, nenešioja aukso žiedų ir apyrankių“, – tąkart rašė žurnalistas.
Rusijos verslo elito atstovas vilkėjo šviesius languotus marškinius ir ryšėjo paprastą kaklaraištį.
„Aš nekenčiu kostiumų ir ypač kaklaraiščių. Bet į Lietuvą atvažiavau verslo reikalais, todėl oficialiuose susitikimuose privalau jį pasirišti“, – žurnalistui paaiškino verslininkas.
Pasak R.Arbušausko, M.Chodorkovskis buvo visiška priešingybė tam, kaip paprastai įsivaizduojami Rusijos oligarchai. Turtingiausias Rusijos žmogus atrodė kaip „vidutinės Lietuvos įmonės vidurinės grandies pardavimų vadybininkas“.
M.Chodorkovskis nesigyrė nei turtais, nei pirkiniais, pabrėžė, kad neturi aukso, nes jo nemėgsta. Atrodė paprastas, bet žinantis savo vertę. Kalbėjo tyliai, aiškiai, sklandžiai, klausinėjančiam žurnalistui padėjo surasti reikiamą rusišką žodį.
Caras uždarė, caras paleido
Europarlamentaras Leonidas Donskis, organizavęs paramos akciją nekaltai kalinčiam M.Chodorkovskiui, džiaugėsi, kad šis žmogus pagaliau laisvėje, bet nevadino to teisingumo triumfu, o veikiau politinių jėgų žaidimu.
„Caras pasodino – caras paleido“, – sako europarlamentaras.
L.Donskis spėja, kad V.Putinas išlaisvino M.Chodorkovskį dėl artėjančios Sočio olimpiados, kuri yra jo asmeninis pasididžiavimas, taip pat tikėdamasis Vakaruose laimėti propagandinių pliusų. Ko gero, prisidėjo spaudimas iš Europos Sąjungos, Vakarų.
„Bet kuriuo atveju V.Putinas paleido nekaltą žmogų, kuris ir taip 10 metų kalėjo už nieką. Geriau vėliau negu niekada“, – komentuoja L.Donskis.
Anot europarlamentaro, M.Chodorkovskio draugai jaučia šiokį tokį kartėlį, kad jam teko prašyti V.Putino malonės.
„Bet M.Chodorkovskio advokatas pasakė labai aiškiai, kad malonės prašymas nereiškia savo kaltės pripažinimo (tai vakar pabrėžė ir pats M.Chodorkovskis. – Red.).
Malonės žmogus gali prašyti dėl artimųjų sveikatos. M.Chodorkovskis turi sergančią seną motiną“, – aiškina L.Donskis.
L.Donskis M.Chodorkovskį vadina disidentu, nors Europos žmogaus teisių teismas net du kartus padarė išvadą, kad jo byla – nepolitinė.
„Jie naudojasi standartinėmis europietiškomis praktikomis ir nežino, kaip lengvai Rusijoje ar Baltarusijoje sugebama fabrikuoti politines bylas, joms suteikiant administracinį atspalvį.
Mokesčių nemokėjimas visada yra oficialus kaltinimas, už kurį pasodina disidentą. A.Bialiackio byla šia prasme taip pat yra nepolitinė“, – sako L.Donskis.
Kalėjime tapo seneliu
M.Chodorkovskis turi keturis vaikus – 28 metų sūnų Pavelą iš pirmosios santuokos, o iš antrosios – 22 metų dukrą Anastasiją ir 14 metų sūnus dvynius Glebą ir Ilją.
Su antrąja žmona gražuole Ina, kuriai dabar 43 metai, M.Chodorkovskis susipažino bandydamas uždirbti savo pirmąjį milijoną.
Tėvo įkalinimas buvo ypač skaudus smūgis vaikams. Dvyniams tėvas virtęs kone legenda, jie negali jo prisiminti. Mokykloje į klausimą, kodėl tėtis neateina į tėvų susirinkimus, jie turėdavo atsakyti: „Jis sėdi kalėjime.“
Vyriausias jo sūnus Pavelas su žmona Olesia gyvena Niujorke.
2009 metais jiems gimė duktė – išėjęs į laisvę M.Chodorkovskis pagaliau turės galimybę pirmą kartą pamatyti savo anūkę.
M.Chodorkovskis: gyvenimo skaičiai
Devintojo dešimtmečio viduryje M.Chodorkovskis pradeda importuoti kompiuterių programinę įrangą ir ja prekiauti.
1987 m. įsteigia banką „Menatep“.
1995 m. už 350 mln. dolerių įsigyja „Jukos“, „Menatep“ prisiima 2 mlrd. dolerių bendrovės skolų.
2003 m. M.Chodorkovskis suimamas dėl įtarimų mokesčių vengimu, turto grobstymu ir sukčiavimu.
2005 m. įkalinamas 8 metams. Bausmė skaičiuojama nuo 2003 metų lapkričio.
2007 m. paskelbiamas „Jukos“ bankrotas.
2010 m. gruodį M.Chodorkovskis nuteisiamas kalėti 13 metų antrojoje byloje už pinigų plovimą ir turto grobstymą. Bausmė skaičiuojama nuo 2003 iki 2016 metų.
2012 m. gruodį bausmė sutrumpinama 2 metais, M.Chodorkovskį planuojama paleisti 2014-aisiais.
2013 m. gruodį M.Chodorkovskis išeina į laisvę prezidentui patenkinus jo malonės prašymą.
