Prieš kelias dienas antrą kartą metiniame biudžete numatytas karines išlaidas padidinęs Japonijos vyriausybės vadovas šį savo apsilankymą šventykloje apibūdino kaip įžadą nekariauti ir sakė, kad tokiu savo poelgiu neketino užgauti Kinijos ar Pietų Korėjos jausmų.
Tikima, kad Jasukunio šventykloje gyvena maždaug 2,5 mln. žuvusiųjų per Japonijos karus sielos, daugiausia tai – eilinių kareivių sielos. Tačiau tarp garbinamų žuvusiųjų yra ir keletas aukšto rango pareigūnų, kuriems po Antrojo pasaulinio karo buvo įvykdytos egzekucijos už karo nusikaltimus ir kurie buvo paskelbti šventaisiais aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Pietų Korėja ir Kinija sako, jog tai rodo, kad Tokijas neatgailauja dėl praėjusio amžiaus karo siaubų ir garbina šalies kruviną praeitį.
„Kai kurie žmonės apsilankymą Jasukunyje laiko pagarbos karo nusikaltėliams atidavimu, tačiau šios dienos mano vizito tikslas ... yra atsiskaityti prieš žuvusiųjų per karus sielas už mano administracijos vienerių metų veiklą ir atnaujinti pažadą, kad Japonija niekada nepradės karo“, – sakoma po apsilankymo šventykloje paskelbtame pareiškime.
„68 metus po karo Japonija kūrė laisvą ir demokratišką šalį ir nuosekliai laikėsi taikos kelio. Nekyla jokių abejonių, kad mes ir toliau eisime šiuo keliu“, – nurodoma jame.
„Aš visiškai neturiu ketinimų užgauti Kinijos ar Korėjos žmonių jausmus. Mano troškimas yra, kad gerbtume vieni kitų būdą, gintume laisvę ir demokratiją ir su pagarba kurtume draugiškus santykius su Kinija ir Korėja“, – sakoma pareiškime.
Jasukunio šventykloje Sh.Abe apsilankė praėjus lygiai metams nuo jo vadovavimo vyriausybei pradžios. Per tą laiką jis nebuvo susitikęs nei su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, nei Pietų Korėjos vadove Park Geun-Hye.
Tokijo ir Pekino santykiai nebuvo geri ir iki Sh.Abe vadovavimo. Abi šalys yra įsivėlusios į diplomatinį ginčą dėl salų Rytų Kinijos jūroje, kurias kontroliuojantis Tokijas vadina Senkaku, o Pekinas – Diaoju salomis.
