Brazilijos naktiniame klube jauni žmonės žuvo gaisre, neradę atsarginių išėjimų, o Rygos „Maxima“ parduotuvėje pirkėjai nebuvo evakuojami, nepaisant pasikartojančio signalizacijos kauksmo.
Po griuvėsiais - tūkstančiai
Balandžio 24 d. Bangladešo sostinės priemiestyje Savare sugriuvus aštuonių aukštų pastatui, žuvo 1129 žmonės, apie 2,5 tūkst. sužaloti. Komerciniame pastate buvo įsikūrę penki drabužių fabrikai, bankas, keletas parduotuvių.
Tai daugiausiai aukų pareikalavusi atsitiktinė pastato griūtis moderniosios žmonijos istorijoje, taip pat didžiausia tragedija siuvimo pramonės istorijoje.
Pareigūnai nurodė, kad pramonės pastatas „Rana Plaza“ sostinės Dakos pakraštyje buvo pastatytas neteisėtai, neturint reikiamų leidimų; be to darbuotojai trečiadienį į jį buvo įleisti, nors ankstesnę dieną buvo gautas perspėjimas, kad pastatas yra nesaugus.
Avariniame pastate atsiradus įtrūkimams, apatiniuose aukštuose įsikūręs bankas ir parduotuvės nedelsdami užsidarė, o pigių drabužių siuvėjai tęsė darbus.
Pragaras naktiniame klube
Net 242 žmonių gyvybes nusinešė sausio 27 d. kilęs gaisras Brazilijos naktiniame klube. Dauguma žuvusiųjų - 16-20 metų jaunuoliai. Dar 168 buvo sužeisti.
Tragedija įvyko universitetinio Santa Marijos miesto naktiniame klube „Kiss“. Gaisrą sukėlė scenoje koncertavusios grupės panaudoti fejerverkai, o nelaimės mastą išpūtė neveikiantys išėjimai.
Nemažai aukų rasta uždusę tualetuose, nes juos naktinio klubo lankytojai greičiausiai supainiojo su avariniais išėjimais. Išsigelbėjusieji pasakojo apie blokuotus išėjimus ir kylančias liepsnas, trypiamus ar nuo dūmų trokštančius pramogautojus.
„Mačiau aukas, kurių viena veido pusė buvo išsilydžiusi, - pasakojo vienas iš liudininkų. - Siaubinga matyti tiek daug žuvusių žmonių, vaikų ant žemės. Žmonės verkia, kiti žmonės, kurie negali kvėpuoti, vemia. Kai kurie žmonės plėšė žmonėms drabužius daryti dirbtinio kvėpavimo ir išorinio širdies masažo, bet nė nenutuokė, ką daro.“
Traukinys lėkė į mirtį
Traukinio katastrofa Ispanijos Galisijos srityje vadinama viena didžiausių Europoje traukinio katastrofų. Ji įvyko liepos 25 dieną netoli maldininkų traukos centro Santjago de Kompostelos Ispanijos šiaurės vakaruose.
Traukinio mašinistas daugiau nei dvigubai viršijo greitį – lėkė 190 km/val. greičiu, nors toje zonoje buvo leidžiama tik 80 km/val. Staigiame posūkyje traukinys nulėkė nuo bėgių ir užsidegė.
Saugumo kameros užfiksavo, kaip traukinys, kuriame buvo 247 žmonės, lekia į sieną šalia bėgių, kaip sumaitojami vagonai ir apvirsta lokomotyvas.
Per šią katastrofą žuvo 78 žmonės, dar per 140 buvo sužeisti. Greičio mėgėjas mašinistas liko gyvas.
„Išgirdome didžiulį triukšmą ir nuėjome palei bėgius. Padėjau iškelti kelis sužeistuosius ir lavonus iš traukinio. Įlipau į vieną vagoną, bet verčiau nepasakosiu jums, ką ten pamačiau“, - pasakojo avarijos liudininkas.
Parduotuvė virto kapu
Arčiausiai Lietuvos įvykusi tragedija, pribloškusi ir visą pasaulį – prekybos centro „Maxima“ griūtis Rygoje, Zuolitūdės rajone. Lapkričio 21 dienos pavakarę, parduotuvėje esant pirkėjams, įgriuvo jos stogas. 54 žmonės žuvo, kelios dešimtys sužeisti. 16 Rygos vaikų neteko vieno, o 3 - ir abiejų savo tėvų.
Stulbinanti tragedijos aplinkybė – kad prieš griūtį pastate ne vieną kartą suveikė signalizacija, tačiau parduotuvė dirbo ir toliau. „Maxima“ apsaugininkai teisinosi nesiėmę evakuacijos, nes apžiūrėję patalpas nepastebėjo dūmų ar ugnies.
„Aš buvau viduje, kai suveikė signalizacija. Bet niekas neuždarė durų. Žmones ir toliau įleido, - pasakoja viena iš liudininkių. - Apsaugos nebuvo. Buvo kasininkės. Aš paklausiau pardavėjų, kodėl jos nebėga, o ir toliau aptarnauja žmones. O jos pasakė – joms uždrausta išeiti, kol neleis vadovybė. Aš išėjau, ir iškart tai atsitiko. Ir labai daug žmonių ten liko. Vargšai darbuotojai, klausydami sirenų, ir toliau rikiavo prekes. Tai siaubas. Kodėl per valandą, kol veikė signalizacija, žmonės buvo įleidžiami į parduotuvę?“
Ant veikiančios parduotuvės stogo buvo vykdomi statybos darbai – įrengiamas žiemos sodas. Ant stogo buvo privežta daug juodžemio, dešimtys tonų trinkelių.
Dėl tragedijos gali tekti atsakyti ir pastatą stačiusiai bendrovei.
Kazanės tragedija
Lapkričio 17 diena tapo juodžiausia šiais metais Tatarstano gyventojams. Leisdamasis Kazanės oro uoste rėžėsi į žemę ir sprogo iš Maskvos atskridęs lėktuvas „Boeing-737“, priklausantis oro linijų bendrovei „Tatarstan“. Žuvo visi juo skridę žmonės - 44 keleiviai ir 6 įgulos nariai.
Lėktuvui nepavyko nutūpti pirmuoju bandymu. Per antrąjį bandymą, praradęs greitį žemame aukštyje, jis priekiu žemyn rėžėsi į žemę. Galutinės ekspertų išvados dar nepateiktos, tačiau manoma, kad kaltas techninis gedimas.
Tarp žuvusiųjų - Tatarstano prezidento Rustamo Minichanovo sūnus Irekas Minichanovas, nuo lemtingojo skrydžio atkalbėjęs savo nėščią žmoną, Federalinio saugumo tarnybos padalinio regione vadovas, populiaraus televizijos vedėjo žmona su dukrele, garsus Kazanės genijus, kuris, būdamas vos 13 metų, įstojo į universitetą, ir daug kitų jaunų, talentingų žmonių.
Dužo sraigtasparniai
Ypač skaudžios aviacijos nelaimės susijusios su sraigtasparniais.
Liepos 2 d. tragiška aviakatastrofa įvyko Rusijoje, Jakutijoje. Sudužus „Polar Airlines“ sraigtasparniui Mi-8, kuriuo skrido 28 žmonės, žuvo beveik visi – 24. Trys įgulos nariai ir vienas keleivis išsigelbėjo.
Pagrindiniai keleiviai buvo 11 vietinių vaikų, tarp kurių du buvo visiškai maži, gimę birželį ir netgi nespėję gauti vardų. Dauguma vaikų grįžo iš vasaros poilsio Didžiojoje žemėje, juos lydėjo jų tėvai.
Taip pat lėktuve buvo keletas regiono valdininkų, tarp jų – Jakutijos parlamento narys, „Vieningos Rusijos“ frakcijos vadovas Aleksandras Morozkinas ir Respublikos investicinės kompanijos vadovas Viktoras Jefimovas. Jie skrido į tolimus kaimus priešrinkiminiais reikalais.
Katastrofa įvyko sunkiai prieinamame kalnų rajone. Gelbėtojams ne iš karto pavyko pasiekti nelaimės vietą.
Sraigtasparnis praskrido virš kalnų perėjos ir papuolė į galingą vėjo gūsį. Jis atsitrenkė į kalną, tada trenkėsi į žemę ir užsidegė.
Kita itin tragiška sraigtasparnio katastrofa įvyko lapkričio 30 d. Škotijoje.
Glazgo mieste sraigtasparniui nukritus ant vieno baro, kuriame buvo pilna lankytojų, stogo, aštuoni žmonės žuvo, o dar 14 buvo sunkiai sužeisti.
Žuvusieji - policijos sraigtasparnyje buvę du pareigūnai ir pilotas civilis, taip pat penki bare „Clutha“ buvę žmonės.
Nelaimės metu bare grojo grupė. „Kai tik išgirdome smūgį, grupės nariai nuo scenos pradėjo juokauti, kad jie groja taip gerai, jog net stogas kilnojasi, – pasakojo viena bare buvusi moteris. – Tačiau greitai pradėjo griūti lubos, o visas baras prisipildė dulkių. Žmonės nieko negalėjo matyti, negalėjo kvėpuoti“.
Sprogimas trąšų gamykloje
Balandžio 18 d. Vesto miestelį JAV Teksaso valstijoje sudrebino galingas sprogimas, kurį išgirdo ir už 100 kilometrų esančio Dalaso didmiesčio gyventojai. „Atrodo, tarsi būtų sprogusi branduolinė bomba“, - teigė liudininkai.
Žuvo 15 žmonių, apie 160 buvo sužeisti. Galingas sprogimas sugriovė ar apgriovė apie 150 namų.
Po sprogimo kilus didžiuliam gaisrui, buvo evakuota maždaug pusė Vesto gyventojų.
Tyrėjai patvirtino, kad sprogimą sukėlė amonio nitratas, tačiau galutinė katastrofos priežastis iki šiol nežinoma.
Saugiausia lėktuvo katastrofa
Liepos 6 d. San Fransisko oro uoste nesėkmingai leisdamasis sudužo Pietų Korėjos oro linijoms „Asiana“ priklausantis keleivinis lėktuvas „Boeing 777“, kuriuo skrido 291 keleivis ir 16 įgulos narių.
Nusileidimo taką pasiekęs orlaivis priekiu pakilo į viršų ir uodega trenkėsi į žemę. Nuo smūgio lėktuvo uodega atsiskyrė nuo korpuso, o šis tapo nevaldomas ir ėmė čiuožti žeme, berdamas aplink save nuolaužas.
„Liko 10 sekundžių iki namų, o tada tiesiog „Bum!“. Po smūgio visi pakilome į orą ir galvomis pasiekėme lubas“, - pasakojo vienas išsigelbėjusių keleivių.
Lėktuvas paskendo liepsnų liežuviuose ir dūmų kamuoliuose, tačiau gyvi liko beveik visi juo skridę žmonės – žuvo tiktai 3. 181 žmogus patyrė sužalojimus. Ekspertai šią aviakatastrofą vadina viena saugiausių istorijoje.
Parengė Jurgita Noreikienė
