Taisyklės kelia pavojų
„Pirmas dalykas, kurį noriu pasakyti – statybos darbų vykdymo procesas pas mus – neįtikėtinai suspaustas, - sako G.Rogozinas. - Konkursus laimi ir generaliniu rangovu tampa viena organizacija, kuri pačiame statybos procese praktiškai nedalyvauja, bet, pagal įstatymą, teisiškai yra atsakinga už darbų kokybę, o darbus atlieka kitos firmos. Šiuo atveju darbą, už kurį atsakinga kompanija „RE&RE“, atliko subrangovai. Savo ruožtu, tarp jų ir generalinio rangovo buvo nuo vienos iki keturių tarpinių grandžių – kitų subrangovų!
Be atsakomybės už atliktus darbus, generalinis rangovas dar ir gauna užmokestį iš užsakovo. Jeigu darbo valandos kaina, tarkim, penki latai, tai du su puse lato generalinis rangovas pasilieka sau ir iš subrangovo už jam likusius du su puse lato išspaudžia visus syvus. Dėl to normatyviniuose dokumentuose, įstatyminiuose standartuose įtvirtintos pačios žemiausios statybinių medžiagų kainos. Jos formaliai telpa į leidžiamus rėmus, bet tai - pats žemiausias lygmuo.
Todėl, statant prekybos centrą Zolitūdėje, buvo naudojamas skiedinys, ant kurio dedamos atraminės stogo perdangų plokščių dalys, neatitinkantis krūvių. O kai greta buvo pastatytas gyvenamasis namas, pakito gruntinių vandenų slėgis. Tai lėmė, kad viena iš prekybos centro kolonų šiek tiek smuktelėjo. Visai nedaug. Bet dėl tos nekokybiškos medžiagos viskas ėmė trupėti.“
Domino principas
Ekspertas nemano, kad dėl „Maxima“ griūties kalti projektuotojai ir architektai. „Jeigu tai būtų architektų apsiskaičiavimas, tai jis, greičiausiai, būtų išryškėjęs bestatant, - aiškina jis. - Šiuo atveju, remdamasis man prieinamais dokumentais, galiu pasakyti, kad architektūriniu požiūriu viskas buvo gana teisingai. Galbūt ir buvo kokių nors trūkumų, bet jie nenulėmė šito „domino efekto“, kuris įvyko.
Jeigu būtų nekokybiškai padaryta tik viena kolona, kuri ir smuktelėjo, tai ji viena būtų ir nukritusi kartu su viena santvara. O juk viskas susidėjo kaip „domino“. Todėl, kad viskas buvo pastatyta, naudojant pačios žemiausios kokybės medžiagas. Jos buvo naudojamos tiktai vienu tikslu – sumažinti savikainą“.
Dar vieną „Maxima“ griūties priežastį G.Rogozinas sieja su ten anksčiau kilusiu gaisru.
„Nors ir sakoma, kad degė viršus, ir kad temperatūra nepasiekė sutvirtinimų... Pasiekė. Ir elektroerozija, pasikeitus temperatūroms, pakeitė tvirtinimo varžtų sraigtinės dalies paviršiaus stiprumą.
Taigi, mano nuomone, yra dvi pagrindinės priežastys, nulėmusios pastato griūtį – tai nekokybiškas skiedinys po tuščiavidurėmis perdangos plokštėmis ir gaisras“.
Parengė Jurgita Noreikienė
