Šeštadienį Rygoje per Dauguvos upės tiltą nusidriekusi žmonių grandinė sujungė senąją Nacionalinę biblioteką su naująja – „Šviesos rūmais“.
Vidurdienį iš senosios bibliotekos išnešta ir iš rankų į rankas perduodama knyga „Šviesos rūmus“ turėjo pasiekti per valandą. Tačiau šios knygos kelionė truko kiek ilgiau - maždaug pusantros valandos.
Simbolinį 2014 metrų atstumą įveikusią knygą prie įėjimo į biblioteką perėmė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis ir perdavė ją Latvijos nacionalinės bibliotekos direktoriui Andriui Vilkui.
„Šviesos rūmus“ pasiekusią pirmąją knygą - XIX amžiuje Sankt Peterburge išleistą Bibliją - į „liaudies knygų lentyną“ padėjo jauniausiais Latvijos bibliotekininkas.
Žmonių dovanotomis bei iš bibliotekos fondų čia laikinai sudėtomis knygomis užpildyta liaudies knygų lentyna taps centrine „Šviesos rūmų“ interjero dalimi.
Įprastinė knyga mielesnė už elektroninę
Dvi bibliotekas sujungusi knygų pernešimo akcija truko apie keturias valandas. Nors Rygoje spaudė šaltukas norinčiųjų dalyvauti šioje akcijoje netrūko.
Kai kurie savanoriai į knygų pernešimo akciją užsiregistravo dar vasarą, o kai kurie šiame renginyje sugalvoji dalyvauti paskutinę minutę.
Per Rygos senamiestį nusidriekusioje eilėje pasirodant knygų lūkuriavęs 40 metų Paulsas sakė, kad jam dalyvauti šioje akcijoje yra garbė. Išvakarėse dalyvauti knygų perdavimo akcijoje nusprendęs PauLsas sakė, pats į biblioteką nevaikšto, tačiau į ten lankosi jo vaikai.
Pats knygas perkantis ir jomis su draugais besikeičiantis Paulsas sakė nemanąs, kad naujos technologijos atpratins žmones skaityti tradicines knygas.
Tokios pat nuomonės laikėsi ir knygų perdavimo grandinėje kartu su seserimi dalyvauti nusprendusi 27 metų Dacė. Mergina sakė, kad jai malonu skaityti tik tradicines, o ne elektronines knygas.
Nuo šalčio gynėsi šokiu
Savo namuose didelę knygų biblioteką sukaupusi 77 metų Vaira sakė, kad dalyvauti knygų pernešimo akcijoje dalyvauti nusprendė dar vasarą ir šio sprendimo pastaruoju metu Rygą užklupę šalčiai nepakeitė.
Knygų pernešimo akcijoje dalyvavo ir iš kitų Latvijos miestų, Estijos bei Švedijos atvykę bibliotekininkai, žymūs Latvijos sportininkai, muzikantai, rašytojai, politikai.
Nuo žvarbaus šaltuko akcijos dalyviai gynėsi ne tik šiltesne apranga, bet ir šokiu. Senamiestyje pajudėti akcijos dalyvius paskatino garsiakalbius į lauką išnešę kavinių darbuotojai. Trankią muziką transliuojančius garsiakalbius keliose vietose pasirūpino akcijos organizatoriai.
Prie „Šviesos rūmų“ susirinkusi minia buvo vaišinama karšta arbata, o kas vyksta kituose gyvosios grandinės etapuose, buvo galima pamatyti per čia pastatytą didžiulį ekraną.
Akcijos idėją padiktavo nelaimė
Knygų grandinės idėja kilo prisiminus nesenus įvykius – 2010 metų birželio 18-ąją lūžus senosios bibliotekos grindims drėgname rūsyje atsidūrė tūkstančiai knygų.
Tada bibliotekininkai kartu su į pagalbą atėjusiais savanoriais perduodami knygas iš rankų į rankas perkėlė jas į saugias patalpas.
Tokiu būdu iš rūsio buvo išnešta 78 tūkstančiai knygų.
Kvietė dovanoti knygas
Kartu su skaitytojų paaukotomis knygomis per gyvąją grandinę sudariusių žmonių rankas praėjo ir Latvijos nacionalinės bibliotekos pasididžiavimas - XVIII ir XIX amžiaus leidiniai anglų prancūzų ir vokiečių kalbomis.
Šios respektabiliai atrodančios knygos taip pat užpildys liaudies knygų lentyną bus siekiama, kad centriniu pastato foje akcentu tapusi lentyna atrodytų įspūdingai.
Į šią liaudies knygų lentyną tilps 22 tūkstančiai knygų. Šiuo metu jau dovanota 3300 knygų. Kai dovanotos knygos užpildys šią lentyną, retesni leidiniai iš čia vėl bus perkelti į saugyklas.
Atnešti ir padovanoti kažkuo sau brangią knygą, kuri patektų į „Šviesos rūmų“ architekto Gunaro Birketo (Gunars Birkets) suprojektuotą knygų sieną Latvijos gyventojai buvo kviečiami tris dienas.
Dovanojo tik vertingus leidinius
Akcijos rengėjai ragino, kad kiekvienas knygą dovanojantis žmogus tituliniame lape užrašytų savo kreipimąsi ar nedidelį su šią knyga susijusį pasakojimą, kuris atspindėtų jo nuotaiką.
„Galbūt žmogus čia dovanos savo pirmąją knygą, o gal knygą, kuri jam padėjo pasirinkti profesija ar radikaliai pakeitė jo gyvenimą“, - svarstė akcijos rengėjai.
Nors buvo baiminamasi, kad žmonės dovanoti neš aptriušusias ir ar bevertes knygas, šie nuogąstavimai pasirodė nepagrįsti .
Žmonės liaudies knygų lentynai dovanojo kokybiškų ir informatyvių knygų .
Knygas teko valyti
Dalis knygų prieš perkeliant jas į „Šviesos rūmus“ teko valyti.
Knygos buvo patalpintos į dezinfekavimo kameras – Latvijos Nacionalinės bibliotekos restauratoriai baiminosi, kad daug netinkamomis sąlygomis laikytų knygų gali būti užterštos pelėsinių grybu ir kenksmingais mikrobais.
Specialiomis dujomis „gydytos“ knygos vėliau neutralioje patalpoje dar buvo laikomos keletą dienų, kad nepakenktų kenkėjus išnaikinusios dujos išsisklaidytų ir nepakenktų bibliotekos darbuotojams.
Latvijos bibliotekininkai pasitelkė ir Norvegijoje naudojamą knygų valymo mašiną. Toks dulkes nuo knygų nuvalantis įrenginys yra vienintelis Baltijos šalyse. Juo per minutę nuo dulkių galima išvalyti 16 knygų.
Bibliotekai pavadinimą davė daina
Diskusijos apie tai, kad Latvijai reikia naujos Nacionalinės bibliotekos prasidėjo dar 1990 metais.
Vienu ambicingiausiu statybos projektu Latvijos istorijoje įvardinti „Šviesos rūmai“ iškilo per penkerius metus.
JAV gyvenančio latvių žymaus latvių architekto Gunnaro Birkertso suprojektuotų „Šviesos rūmų“ statyba kainavo114.6 milijono latų.
„Šviesos rūmų“ pavadinimas naujajai Latvijos Nacionalinei bibliotekai pasiskolintas iš populiarios, sovietmečiu viešai dainuoti draudžiamos Latvijos chorinės dainos
Statinio kaina - įspūdinga
Nors naujajai bibliotekai pastatyti prireikė 114 milijonų 600 tūkstančių latų. Šis statinys, įskaitant išlaidas infrastruktūrai, baldams, įrangai, knygų perkėlimui, bei kitiems reikalams, Latvijos biudžetui kainuos apie 187 milijona latų.
Klausdami, ar šio statinio kaina nėra išpūsta, Latvijos žurnalistai pateikė pavyzdį - Didžiojoje Britanijoje Birmingeme neseniai atidaryta didžiausia biblioteka Europoje. Šiam 35 tūkstančių kvadratinių metrų ploto statiniui tebuvo išleista beveik 189 milijonai svarų (Rygos „Šviesos rūmai" kainuos apie 187 milijonus latų).
Tiesa, buvo skeptikų, kurie tvirtino, kad naujoji Latvijos nacionalinė biblioteka šalies biudžetui kainuos apie 200 milijonus latų.
Liko nebaigtų darbų
Dar prie „Šviesos Rūmų“ atidarymą čia apsilankę Latvijos žurnalistai atkreipė dėmesį į nesutvarkytą aplinką.
Šalia didingo pastato esantys laiptai į Dauguvos krantinę nutrupėję, o krantinės grafiti ištepliota ir aptrupėjusi krantinės siena „Šviesos rūmų“ fone atrodo apgailėtinai.
Šį reportažą pamatę Rygos savivaldybės klerkai patikino, kad aplinka bus sutvarkyta sulaukus geresnių orų.
Nebaigtų darbų dar liko ir pastato viduje.
Lankytojams duris „Šviesos rūmai“ iš dalies turėtų atverti nuo balandžio mėnesio, o visiškai ją atidaryti planuojama rugpjūčio pabaigoje.
Baugina išlaikymo išlaidos
„Šviesos rūmų“ atidarymu besidžiaugiančius latvius neramina ir tai, kad pastato išlaikymui preliminariais skaičiavimais kasmet gali tekti išleisti 3 milijonus eurų per metus.
Ši suma gerokai viršija išlaidas šešių senosios nacionalinės bibliotekos pastatų išlaikymui.
Skeptikams buvo paaiškinta, kad didesnes išlaidas sąlygoja ne tik padidėjęs bibliotekos plotas, bet ir gausesnė jos įranga.
Naujajame pastate bus daugiau liftų, čia įrengta moderni vėdinimo bei klimato kontrolės sistema, kurios yra būtinos knygų apsaugai. „Šviesos rūmuose“ taip pat bus ir moderni IT bei audiovizualinė įranga.
Erdviose naujosios bibliotekos skaityklose bei salėse atsiras vietos ne tik skaitytojams. Čia galės būti rengiamos ir konferencijos bei seminarai.
Abejones išsklaidė premjeras
Po pernai rudenį Rygoje 54 žmonių gyvybę nusinešusios prekybos centro „Maxima“ griūties Latvijoje kilo abejonių dėl naujų statinių saugumo.
Norėdamas išsklaidyti bet kokias abejones dėl „Šviesos rūmų“ saugumo Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis čia apsilankė po tragedijos Zolitūdėje praėjus vos savaitei.
Naująjį Nacionalinės bibliotekos statinį apžiūrėjęs V.Dombrovskis pareiškė, kad „Šviesos rūmų“ projektas yra statybos proceso kokybės priežiūros pavyzdys.
Latvijos Centrinio statistikos biuro duomenimis Latvijos piliečiai vis dažniau lankosi bibliotekose.
2012 metais Latvijos nacionalinę biblioteką aplankė apie 100.000 skaitytojų. Šis skaičius yra 8,6 procentais didesnis nei 2011 metais.
