„Mes tęsiame darbą. Mūsų mandatas tebegalioja“, – sakė A.Kwasniewskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad stebėjimo misijos planą sudaro keturi punktai: turi būti nutrauktas smurtas, paleisti suimtieji, atšaukti sausio 16 d. priimti įstatymai, padaryta pakeitimų vyriausybėje.
„Paliaubos ir smurto nutraukimas yra viso kito sąlyga“, – pareiškė savo ruožtu kitas misijos pirmininkas Patas Coxas.
Komentuodamas paskutinį sureguliavimo plano punktą, P.Coxas teigė, jog pakeitimai Ukrainos vyriausybėje reikalingi „kaip geros valios gestas“.
Atsakydamas į klausimą, ar šis planas gali būti oficialiai pasiūlytas ES vardu, A.Kwasniewskis atsakė: „Aš to tikiuosi“.
Vokietija, Prancūzija ir dar kelios Europos šalys savo sostinėse iškvietė Ukrainos ambasadorius, kad išreikštų protestą Ukrainos valdžiai dėl veiksmų, kurie nusinešė penkių už integraciją į Europą raginusių aktyvistų gyvybes.
„Norime parodyti, kad esame rimtai nusiteikę kritikuoti, – sakė žurnalistams Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Martinas Schaeferis. – Mes tikimės, kad ambasadorius nedelsdamas perduos mūsų požiūrį Ukrainos vyriausybei“.
Jis pridūrė, kad Vokietija nori pabrėžtinai išsakyti savo nepritarimą drakoniškiems praėjusią savaitę Ukrainoje priimtiems įstatymams prieš protestus.
„Mes tikimės ir manome, kad vyriausybė ir opozicija suprato, jog smurtas yra beprasmiškas ir kad naujas (jėgos) eskalavimas su naujomis aukomis neatneš nieko gera Ukrainai, – pažymėjo M.Schaeferis. – Mes pritariame Europos Sąjungos pastangoms skatinti dialogą Kijeve“.
Panašiai pasielgė ir Prancūzijos vyriausybė. Užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas Ukrainos ambasadoriui pasakė, kad iškviesdamas jį nori pasmerkti vyriausybės reagavimą į protestus Kijeve, kur saugumo pajėgoms buvo nurodyta šaudyti į demonstrantus.
Ukrainos ambasadorius penktadienį savo sostinėse dar iškvietė Lietuva, Norvegija, Švedija Estija; Lenkija ir Latvija tai padarė trečiadienį.
