Kijeve įtampa neslūgsta – protestuotojai M.Hruševskio gatvėje toliau degina padangas, taip atsitverdami nuo specialiųjų milicijos dalinių.
Miestas gedi ir pirmųjų protestų, stipresne ar silpnesne ugnimi liepsnojančių jau nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos, aukų. Žuvusiųjų – mažiausiai šeši.
Bet smurtas pastarosiomis dienomis prasiveržė ne tik dėl to, kad vyriausybė nusprendė naujais įstatymais iš esmės uždrausti protesto akcijas, – čia nebelegalu nei burtis į demonstracijas, nei statyti palapinių miestelius.
Regis, aktyvistus taip pat išvargino, o kartu ir supykdė politinės opozicijos atstovų, vis rėžiančių ugningas kalbas nuo scenos Nepriklausomybės aikštėje, nesugebėjimas susitarti.
„Opozicija tikrai nekontroliuoja Maidano. Vitalijus Klyčko lyg ir lindo į lyderius, bet jam tai iki galo nepavyksta.
O minia Kijevo centre dabar tokia marga, kad pirmasis tikslas – europinė integracija – daugeliui net nėra toks svarbus“, – „Lietuvos rytui“ teigė Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas.
Tvyrojo laikinos paliaubos
Taip, trys pagrindiniai Ukrainos opozicijos lyderiai – frakcijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) vadovas Arsenijus Jaceniukas, partijai „Udar“ vadovaujantis V.Klyčko ir ultranacionalistinės partijos „Svodoba“ vedlys Olehas Tiahnybokas dar trečiadienį paskelbė valdžiai ultimatumą.
Prezidentui Viktorui Janukovyčiui esą duodamos 24 valandos, kurioms praėjus jis turėtų paskelbti pirmalaikius rinkimus. Priešingu atveju opozicijos atstovai pažadėjo „vesti demonstrantus į kovą“.
„Jei V.Janukovyčius nenusileis, visi kartu eisime į mūšį. Kulka į kaktą reikš kulką į kaktą, bet tai bent jau bus sąžininga ir drąsi kova“, – pareiškė A.Jaceniukas.
Kol opozicija derėjosi su valdžia ar bent jau teigė, kad derybos vyksta, Kijevo centre buvo palyginti ramu. Tikrai ramiau nei trečiadienio rytą, kai po milicijos ir protestuotojų susirėmimų buvo pranešta apie penkias aukas, kurias pakirto koviniai šaudmenys.
Vieniems ramu, kitiems baugu
Aišku, toliau degė padangos, į dangų kilo tirštas tamsių dūmų debesis. Bet tiek aktyvistai, tiek riaušių milicijos pareigūnai tiesiog stovėjo ir žvelgė vieni į kitus – buvo laukiama vėlaus vakaro, kol baigsis ultimatumas.
Žmonės Kijevo centre su tais, kurie iš namų ar kontorų į demonstracijas išeiti neišdrįso, bendravo trumposiomis žinutėmis.
„Draugai! Aš ką tik iš Nepriklausomybės aikštės. Kol kas viskas ramu. Žmonės labai išsigandę, bet iš čia niekur nesitrauks“, – tokią žinutę „Lietuvos rytui“ persiuntė vienas kijevietis.
Kitas kolegei į Lietuvą perdavė mieste sklandančius gandus: „Per kelias dienas bus uždarytas visas Kijevas, išjungtas internetas, mobilusis ryšys. Atrodo, kad pareigūnai pasiryžę žudyti savo tautiečius.“
Kiti apskritai stengiasi raminti tiek save, tiek aplinkinius. Vienos Kijeve veikiančios tarptautinės informacinių technologijų bendrovės vadovas trečiadienio vakarą savo pavaldiniams visoje Europoje atsiuntė situaciją mieste esą paaiškinantį laišką. Jo kopiją gavo ir „Lietuvos rytas“.
„Buvau nuėjęs pavakarieniauti į restoraną „Arena“. Jis pačiame Kijevo centre, prie pat vadinamosios fronto linijos. Buvo labai ramu. Juk Kijevas – milžiniškas miestas, o neramumai vyksta tik mažoje jo dalyje.
Žmonės gerai nusiteikę, daugelis jų sėdi, geria arbatą, užkandžiauja ir kalbasi. Čia viskas normalu, net „okupuotoje zonoje“ iki vėlaus vakaro veikia kavinės ir užkandinės „McDonald’s“, – rašė verslininkas.
Labiau pasižymėjo tik vyriausybės pasamdyti vadinamieji tituškos. Chuliganai už pinigus per naktį apsupo JAV ambasadą – esą Vašingtonas neturėtų kištis į Ukrainos reikalus.
Svarbiausia – spausti oligarchus
Amerikiečiai į kruvinus įvykius Ukrainoje iš tiesų reagavo pirmieji. JAV ambasada pranešė atšaukusi vizas keliems Ukrainos piliečiams, susijusiems su smurto protrūkiu Kijeve.
Tačiau prie Amerikos netrukus gali prisidėti ir ES. Apie galimas europines sankcijas Ukrainos pareigūnams bene garsiausiai kalba Lietuva – Seimas vakar paragino Briuselį svarstyti galimus suvaržymus.
Tiesa, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vakar „Lietuvos rytą“ patikino, kad sankcijas būtina laikyti kraštutine priemone: „Suvaržymai nėra taisyklė, jie – išimtis.“
„Sankcijų galimybė, žinoma, negali būti atmesta. Vien susirūpinimo, smurto pasmerkimo neužtenka. Žmonės du mėnesius šąla Nepriklausomybės aikštėje, ES negali jų neišgirsti.
Kita vertus, pirmiausia svarbu atkakliai raginti Ukrainos valdžią ir opoziciją pradėti realias derybas“, – teigė L.Linkevičius.
Be to, kitą savaitę į Kijevą išvyks dvylikos žmonių Europos Parlamento delegacija, vadovaujama Užsienio reikalų komiteto pirmininko Elmaro Broko.
„Ar neatsiliekame nuo JAV? Akivaizdu, kad sankcijos bręsta, bet reikia suprasti, jog ES tokie procesai sudėtingesni.
Kita vertus, mūsų svertai didesni. Juk visi Ukrainos valdžios pareigūnų ir oligarchų finansiniai aktyvai laikomi Europoje. O sankcijų tikslas ir turi būti paskaldyti Ukrainos politinį elitą ir paskatinti oligarchus paspausti valdžią“, – „Lietuvos rytui“ teigė L.Kasčiūnas.
Jo manymu, Ukrainoje bene viską lemiančius oligarchus būtų galima pabudinti paskelbiant, pavyzdžiui, šalies piliečių, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašus.
Reikia išmokti taisykles
Tiesa, V.Janukovyčius, „kurio politinė karjera šiaip jau baigta“, prieš Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje pasistengė įtikti oligarchams. Valdžia nepadidino jiems mokesčių, skyrė daug dėmesio viešiesiems pirkimams – pastarieji turtuoliams labai svarbūs.
„Kad reikia spausti oligarchus, akivaizdu. Problema tai, kad tokiomis sąlygomis Europa nemoka žaisti. Užtat moka Rusija, o kokių svertų turi Maskva, jau matėme.
Europiečiai dažniausiai sako, kad kalbėtis su oligarchais, ką nors jiems žadėti mums neleidžia vertybės. Tačiau kodėl negalima išmokti žaisti pagal taisykles, o tada jas keisti?“ – klausė L.Kasčiūnas.
Ar Lietuvos diplomatai, aktyviai veikę 2004-aisiais, kai Ukrainą sudrebino Oranžinė revoliucija, ir dabar galėtų imtis tarpininkų vaidmens ieškant išeities iš krizės?
„Tarpininkų paslaugų turi reikėti abiem pusėms.
Bet trečiadienį kalbėjau su Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Andrijumi Kliujevu, kuris pasakė, kad Europos pagalbos kol kas nereikia“, – „Lietuvos rytui“ teigė L.Linkevičius.
„Be abejo, mūsų patirtis svarbi. Apie Ukrainos reikalus žinome daugiau nei, pavyzdžiui, prancūzai. Tačiau reikia didesnių svertų – čia gali įsikišti Vokietija, Švedija, Lenkija.
Žaidimas sudėtingas, bet jį reikia žaisti, nes Ukrainoje jau sukasi uždaras ratas. Sklando kalbos, kad V.Janukovyčius tiesiog priima nurodymus pagal pavyzdį iš Maskvos“, – pridūrė L.Kasčiūnas.
Tiesa, bent jau Vokietijos kanclerė Angela Merkel vakar pareiškė, kad šiuo metu nemato būtinybės įvesti Ukrainai sankcijas.
