Net 55 Izraelio parlamento nariai žengė pro geležinius liūdnai pagarsėjusius darbo stovyklos vartus su užrašu „Arbeit macht frei“, kurią įkūrė per Antrąjį pasaulinį karą Lenkiją užėmę naciai pietiniame Lenkijos Aušvico mieste.
„Kiekvieną valandą Izraelyje ir kitur miršta po vieną šios stovyklos kalinį. Labai svarbu juos pagerbti, kol dar nevėlu“, – sakė Londone gimęs izraelietis Jonny Danielsas, organizavęs šią Kneseto narių kelionę.
Pasak 28-erių metų J.Danielso, „simboliška“ yra tai, kad tiek daug Izraelio vyriausybės atstovų šioje vietoje gali tvirtai pareikšti, jog žydai dabar turi „savo namus“.
Kneseto delegacija, kuriai vadovauja opozicijos lyderis Isaacas Herzogas ir koalicijos pirmininkas Yarivas Levinas iš valdančiosios partijos „Likud“, dalyvavo pirmadienį pasaulinės Holokausto aukų atminimo dienos proga vykusioje ceremonijoje.
Prie buvusių Aušvico kalinių prisidėjo ir parlamentarai iš kelių Europos valstybių, JAV ir Kanados.
„Mes atvykome iš gyvybės žemės į blogio vietą, mirties vietą, blogiausią vietą žemėje. Mes atėjome jūsų pėdomis“, – kalbėjo I.Herzogas per ceremoniją kreipdamasis į aukas.
Holokaustą išgyvenusieji padėjo vainikus prie mirties sienos, kur buvo sušaudyti jų nelaimės draugai. Daugelis buvo su baltai mėlynai dryžuotais šalikais, primenančiais jų apdarus stovykloje.
Buvęs Aušvico kalinys, 87-erių Jacekas Zieliniewiczius, kuris čia sugrįžta kasmet, sakė naujienų agentūrai AFP, kad, stovėdamas šioje vietoje, „prisimeni čia prarastuosius: draugus, pažįstamus ir nepažįstamus“.
Metus išbuvęs stovykloje J.Zieliniewiczius, kuriam išlikti padėjo sėkmė ir jaunystės energija, dažnai lankosi mokyklose, kad perspėtų jaunimą.
„Sakau jauniems, kad dedu viltis į juos, jog būs pakankamai protingi ir ryžtingi, kad neleistų niekad pasikartoti tokioms žudynėms“, – sakė jis.
Vėliau parlamentarai iš Europos išvyko į gretimą Krokuvą išklausyti Holokausto pamokos.
„Žmogus pasmerkė žmones tokiam likimui“, – pažymėjo Auįšvico Birkenau muziejaus direktorius Piotras Cywinskis, kartodamas lenkų rašytojos Zofia Nalkowska žodžius. Ji savo apsakymų rinkinyje „Medalionai“, išleistoje 1946 metais, aprašė likusių gyvų išgyvenimus.
„Tai tiesa. Ir todėl tik žmogus gali išgelbėti kitus žmones nuo tokio likimo. Tokia yra svarbiausia Aušvico pamoka“, – pabrėžė P.Cyvinskis.
Aušvico koncentracijos stovyklą naciai įkūrė 1940 metais, praėjus metams po Lenkijos okupacijos. Iš pradžių joje buvo laikomi Lenkijos politiniai kaliniai, tačiau nuo 1942 metų ši stovykla tapo pagrindine sistemingo žydų žudymo vieta. Pagal „Galutinio sprendimo“ (Endlosung) planą, Aušvico stovykla buvo išplėsta, pastačius kaimyninę Birkenau stovyklą, taip pat įrengtos liūdnai pagarsėjusios dujų kameros.
Šiame stovyklų komplekse buvo nužudyta apie 1 mln. žydų iš Lenkijos ir vokiečių okupuotų Europos šalių, taip pat 70-75 tūkst. lenkų, 21 tūkst. romų, 15 tūkst. į nelaisvę paimtų Raudonosios armijos karių, ir 10-15 tūkst. kitų žmonių, tarp kurių buvo daug pasipriešinimo judėjimų narių, suimtų įvairiose šalyse, nurodo muziejus.
Aušvico-Birkenau stovykla buvo didžiausia ir daugiausiai gyvybių nusinešusi iš nacių įkurtų koncentracijos stovyklų. Ji taip pat vienintelė yra išlikusi beveik tokios pat būklės, kokią ją rado į Vokietiją besiveržiantys Sovietų Sąjungos kariai.
