Šaukia ir jaunas, ir senas. Ir kijevietis, ir atvykėlis iš opozicijos tvirtovių – Lvovo, Ivano Frankivsko. Yra ir palapinių su Rytų Ukrainos miestų pavadinimais – Charkovo, Dniepropetrovsko.
Tai ne tik užrašai. Štai Ilja sako atvykęs iš valdžią labiau palaikančio Dniepropetrovsko. Ten irgi vyksta protestai, bet negausūs – jie malšinami Regionų partijai ištikimų vadinamųjų tituškų ir iš kiek aprimusio Kijevo atvykusių „Berkut“ pajėgų.
„Nenoriu, kad mano sūnus užaugtų tokioje šalyje“, – rodydamas kūdikio nuotrauką sako Ilja.
Jaunas vyras vilki maskuojamąją uniformą, turi medinę lazdą, seną sovietinį šalmą. Jis budi prie barikados, kuri saugo Nepriklausomybės aikštę iš M.Hruševskio gatvės pusės.
Prieš kelis mėnesius vidaus pajėgų daliniai galėjo gana lengvai pralaužti iš autobusų liekanų suręstą barikadą ir judėti net po pačią aikštę, o dabar opozicijos stovyklą saugo sudėtingas kelių lygių barikadų tinklas.
Jis sumegztas vadovaujant patyrusiems inžinieriams, su šalia paruoštomis akmenų krūvomis, buteliais su degiuoju skysčiu.
Bet svarbiausia gynyba – žmonės ir jų ryžtas. Ir ne chaotiškai lakstantys protestuotojai, o gerai į šimtines organizuoti barikadų gynėjai. Tokie kaip Ilja.
Jie pavargę, sušalę, įsitempę, nusivylę opozicijos lyderiais, bet stovės tiek, kiek reikės“, – šitaip „Lietuvos rytui“ tvirtino kalbinti barikadų gynėjai.
Bet ar ilgai tai dar gali trukti? Tiksliai nežino niekas, tačiau akivaizdu, kad slegiantis laukimas veikia abi puses – viena jų turės sumirksėti pirma.
Nauja barikada – per valandą
Žmonės budi pamainomis. Bet vis tiek gerai nepailsi per tas kelias valandas, kai galima sušilti ne tik visoje aikštėje ir Kreščiatiko gatvėje išstatytame senoviškų palapinių miestelyje, bet ir vis dar šildomuose užimtuose pastatuose.
Palapinėse įrengtos krosnelės. Dalį jų čia pat, vietoje, meistrauja suvirintojai, o staliai stato medines keliaaukštes lovas.
Šalia kiekvienos palapinės – po laužą ar statinę su liepsnojančiomis malkomis.
Jų irgi reikia iš kur nors atgabenti, kaip ir visa kita – maistą, vandenį, šiltus drabužius, medikamentus.
Taip pat maišus. Į juos, kaip teko įsitikinti, per valandą supilamas sniegas, ledas ir iškyla nauja barikada, užtverianti dar vieną gatvę.
Prieš barikadą sudedamos atgabentos padangos – jeigu tik kiltų įtarimas, kad artėja šturmas, jos būtų padegtos ir iš anksto paruošta daugiau butelių su degiuoju skysčiu.
Rūpinasi savanoriškai
Ir taip kasdien – šis būtiniausių dalykų srautas nenutrūksta iki šiol.
Pasak vieno aktyvistų Ostapo Kryvdyko, barikadų gynėjais rūpinasi ne tik jie patys. Čia matyti gausybė savanorių.
Pastarųjų pagalba itin nuoširdi – po minią nuolat zuja mokyklinio amžiaus merginos, kantriai siūlančios arbatos, sumuštinių su taukais ir dešra ar net virtinių.
Protestuotojų maistas riebus – valgai ne tam, kad pasimėgautum, o kad greitai pasisotintum.
Bet kelias valandas atstovėjus spaudžiant 15 laipsnių šalčiui skanu viskas.
Ir vis dėlto produktų jau ima trūkti, nors padeda įvairūs tiekėjai – nuo nedidelių prekybos centrų šalies vakaruose, iš kur atvyksta sunkvežimiai, iki vietos verslininkų.
Kadangi pareigūnai į Kijevo centrą sunkiasvorių automobilių stengiasi nepraleisti, per barikadose esančius patikros postus vis dėlto įvažiuoja lengvieji automobiliai su prekėmis.
Jos iškraunamos ir paskirstomos po užimtuose pastatuose įkurtus sandėlius.
Iš pažiūros gerai organizuotos opozicijos stovyklos primena skruzdėlyną – kone kiekvienas, galbūt išskyrus užklystančius smalsuolius, turi savo pareigas, net atskirus pažymėjimus. Ir visa tai – savo noru.
Turi ir kovinių ginklų?
Kitoje barikadų pusėje stovintiems „Berkut“ ir kitų vidaus pajėgų dalinių pareigūnams ten būti įsakyta, o barikadose vieninteliai įsakymų klausosi vadinamųjų šimtinių nariai.
„Lietuvos rytui“ buvo leista apsilankyti vienos rezervinės šimtinės štabe.
Jis nėra įslaptintas, tačiau jo lengvai nepastebėsi – priešingai nei kitų užimtų pastatų, virš kurių kabo vėliavos, sustatytos papildomos barikados.
Čia apsauga budi tik viduje, kur rezervinė kuopa – apie 150 žmonių – pasiruošusi bet kada pulti į pagalbą barikadose jau budintiems bendraminčiams.
Kai šeštadienio vakarą minia apsupo milicininkus kongresų centre „Ukrainos namai“, staiga iš kelių pusių pasirodė vorele bėgantys lazdomis, šalmais ir pačių sumeistrautais arba iš milicininkų atimtais skydais ginkluoti būriai.
Ir nors protestuotojai viešai neskelbia turintys ir kitų ginklų, jau vieša paslaptis, kad čia šmėžuoja ir legaliai išduoti šaunamieji ginklai – ne tiktai pneumatiniai „orinukai“ ar dujiniai pistoletai, bet ir koviniai. Ar šie ginklai bus panaudoti?
„Jeigu būtume norėję, jau būtume juos panaudoję“, – paslaptingai nusišypsojo vienas aktyvistas, nepanoręs, kad būtų minimas net jo vardas.
Baimė sutikti minioje įsimaišiusius informatorius, kurių čia, kaip spėjama, netrūksta, nemenka. Todėl prie įėjimų į barikadų zoną budi apsauga, kruopščiai tikrinanti, kas nori įeiti.
Turi šalmą, lazdą – galbūt įeisi, esi žurnalistas iš Lietuvos – gal irgi pateksi.
Lengviausia įeiti maisto bei gėrimų nešiotojams ir žmonėms, tempiantiems maišus su sniegu. Jie praleidžiami be eilės.
Medikams darbo netrūksta
Nenuostabu, kad tokia organizacija ir pasiruošimas stiprina šalčio bei ilgo, kai kurių nuomone, ir betikslio laukimo išvargintų gynėjų kovinę dvasią.
Jie stengiasi bent jau vaizduoti, kad jaučiasi itin pakiliai, – kaip didžiulės, galingos, neva neįveikiamos minios dalis.
Žinoma, ne visų tikslai vienodi. Vieni čia atvyko padėti, kiti – akivaizdžiai išsilieti.
Nereikia nė provokatorių – gerai suplanuotų pastatų užėmimo metu visada pamatysi agresyviau besielgiančių, negalvojančių nei apie savo, nei apie kitų saugumą jaunuolių.
Jie gali daužyti stiklus nepaisydami milicininkų svaidomų garsinių granatų ar vandens čiurkšlių. Jie gali leisti fejerverkus tiesiog iš rankų rizikuodami jų netekti.
Nuo fejerverkų, kaip ir nuo dūminių ar garsinių granatų, nukenčia ir patys protestuotojai.
Savaitgalį kelis žmones sužalojo prie pat akių sprogę užtaisai, vienam per arti priėjusiam žurnalistui garsinė granata sužeidė koją.
Tačiau be pagalbos nelieka niekas. Atskubėję medikai skubiai už parankių išvilko kelis kraujuojančius ar apkurtusius protestuotojus.
Baltomis arba raudonomis uniformomis išsiskiriančios medikų brigados protestų židinyje budi visą parą.
Be to, pasiruošę rimtesniems atvejams budi medikų ekipažai greitosios pagalbos automobiliuose – jie bus praleisti.
Tiesa, vargu ar atsirastų norinčiųjų vykti į ligoninę – minioje iki šiol pasakojamos istorijos, kaip iš medikų rankų sužeisti protestuotojai būdavo išplėšiami.
Esą greitosios pagalbos automobilius seka autobusai tamsintais langais ir be numerių, o prie sužeistųjų ir medikų greitai prisistato kresni vyrukai iš SBU – šalies saugumo tarnybos.
Būtent todėl medikų automobilius lydi „Automaidano“ dalyviai – protestus palaikantys vairuotojai.
Jie iš savo lėšų pripildo bakus degalų ir savo mašinomis blokuoja eismą, teismus, kuriuose teisiami protestuotojai.
Tokios nedidelės akcijos yra efektyvios, mat kartais milicininkai arba saugumiečiai tiesiog nusileidžia.
Tačiau kartais iškviečiamas pastiprinimas, todėl tokios akcijos ypač pavojingos, mat „Automaidano“ dalyviai už barikadų pasislėpti negali, o improvizuoto judėjimo lyderius medžioja pareigūnai.
Kas puls pirmieji?
Tokia taktika, kai abi konflikto pusės bando viena kitą išsekinti ir įbauginti, kol kas labiau pasiteisino protesto dalyviams.
Ir nors pareigūnai teoriškai gali bet kada keliose vietose pralaužti barikadas, didžiąją laiko dalį bent jau Kijeve jie nieko nedaro – tiesiog budi saugodami vyriausybinius pastatus.
Kas vyksta už šių pastatų durų, kol kas nenoriai kalba ir opozicijos lyderiai.
Kai gudriu ėjimu vadinamas prezidento Viktoro Janukovyčiaus pasiūlymas opozicijai ne šiaip derėtis, bet ir užimti premjero bei vicepremjero postus buvo atmestas, įtampa dėl to, kas bus toliau, tik dar labiau išaugo.
Ir nors pirmadienį protestuotojų užimtoje miesto dalyje ir toliau buvo ramu, neabejojama, kad tokia tyla prieš galimą audrą ilgai netruks.
Mat V.Janukovyčius, siūlydamas opozicijos lyderiams aukštus postus, ne tik išbandė jų vienybę, bet ir supykdė savo rėmėjus Rytų Ukrainoje.
Negi prezidentas nusileis tiems, kuriuos atvirai vadina banditais, neramumų kurstytojais? Nejau atšauks opoziciją papiktinusius įstatymus?
Todėl dabar opozicijos silpnybės – akivaizdus sutrikimas, nežinojimas, ką daryti toliau – jau nebe tokios svarbios.
Kiekvienas papildomas maišas barikadose net ir tvyrant šalčiui stiprina opozicijos pozicijas.
Tie, kurie čia įsikūrė, regis, nesiruošia skirstytis dar ilgai, nes daroma viskas, kad sąlygos nuolat budėti būtų kuo palankesnės. Nesitrauks, ir viskas.
„Ne todėl čia stovime, kad nieko nebūtų pasiekta“, – sakė vienas prie laužo besišildantis protestuotojas.
Regis, tai supranta ir pareigūnai. Iš jų elgesio sunku suprasti, ar kas nors ryšis lemiamam šturmui.
Tai sunkus klausimas – ir ne tik V.Janukovyčiui.
Pasirodę pranešimai apie Kijeve telkiamus naujus saugumo pajėgų dalinius nė kiek nenustebino protestų gynėjų.
Mat, pasak šaltinių, jeigu V.Janukovyčius ryšis šalyje įvesti nepaprastąją padėtį, savo puolimą iš barikadų gali surengti opozicija.
Ir tai jau bus ne ta prastai organizuota, chaotiškai veikianti minia, o per savaitę sutvirtėjusi, išaugusi ir paklusti disciplinai išmokusi jėga. Ką ji pajėgi padaryti, dar neaišku.
„Tačiau V.Janukovyčiaus vietoje aš bijočiau ir pakuočiausi daiktus“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienas nuo galvos iki kojų apsaugomis apsikarstęs protestuotojas.
Valdžiai jis – riaušininkas, protestuotojams – laisvės gynėjas.
Nors man pasirodė, kad jis – jaunas, gal net studijuoti dar nepradėjęs vaikinas, pasiruošęs atiduoti gyvybę ne dėl opozicijos, ne dėl jų lyderių kalbų, o dėl aikštėje susirinkusių bendraminčių saugumo.
Masiniai neramumai plinta po visą Ukrainą
Opozicija pasirengusi tęsti derybas
Pagrindinės Ukrainos opozicinės partijos vakar pareiškė esančios pasirengusios tęsti derybas su prezidento V.Janukovyčiaus vyriausybe, bet perspėjo, kad protestuojančiųjų kantrybė gali išsekti bet kurią akimirką.
Bendru pareiškimu opozicijos lyderiai nurodė esantys pasirengę deryboms, nepaisydami valdžios mėginimų atsisakyti derybų ir grasinimų skelbti nepaprastąją padėtį.
Apie tokią galimybę vakar įspėjo Ukrainos teisingumo ministrė Olena Lukaš, nes radikaliai nusiteikę protestuotojai užėmė jos vadovaujamą ministeriją Kijevo centre.
„Šiuo metu ministerijos pastate protestuojančiųjų nėra“, – paskelbė opozicinis Nacionalinio pasipriešinimo štabas ir pažymėjo, kad atsiriboja nuo judėjimo „Spilna sprava“. Šios organizacijos aktyvistai ir buvo užėmę ministeriją.
Regis, sukruto ir valdžia. Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje užregistruotas įstatymo projektas uždrausti specialiuosius milicijos dalinius „Berkut“.
Taip pat siūloma uždrausti riaušių milicijai naudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones – ašarines dujas, garsines granatas, vandens čiurkšles – prižiūrint viešąją tvarką per demonstracijas.
Projekto autorius – visai ne opozicijos deputatas, o Regionų partijos frakcijos atstovas Nikolajus Rudkovskis.
Protestai vakar pareikalavo dar vienos aukos – vakar ant eglutės karkaso Nepriklausomybės aikštėje buvo rastas pasikoręs vyras. Paaiškėjo, kad savižudis – 1958 metais gimęs Voluinės apskrities gyventojas. Jo kūnas atiduotas ištirti teismo medikams.
A.Kubilius į aktyvistus kreipėsi ukrainietiškai
Kijeve vakar neįvyko apskritojo stalo diskusija tarp Ukrainos valdžios, opozicijos ir Europos Sąjungos atstovų. Tai pranešė ten viešintis Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
„Planas tokioje revoliucinėje aplinkoje jau nuplaukęs. Dabar galbūt toliau vyks derybos tarp prezidento komandos ir opozicijos lyderių, bet tas planas, kad bus apskritasis stalas, kur dalyvaus daugiau Europos politikų ir valdančiosios koalicijos atstovų, jau nebėra realizuojamas. Po to, kai naktį buvo užimta Teisingumo ministerija, daug kas iš valdžios labai nervingai į tai pasižiūrėjo“, – telefonu iš Kijevo BNS sakė A.Kubilius.
Jis vakar nuvyko į Ukrainą dalyvauti šios šalies opozicijos ir valdžios apskritojo stalo susitikime. Lietuvos ekspremjerą į Kijevą pakvietė Ukrainos opozicinės partijos „Udar“ lyderis Vitalijus Klyčko.
A.Kubilius po pietų pats kreipėsi į mitingo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje dalyvius ir teigė tvirtai žinąs, kad jų pasirinkimas nugalės.
„Atvykau jums pasakyti, kad Lietuva – jūsų draugė, Lietuva su jumis“, – ukrainiečių kalba nuo scenos pareiškė A.Kubilius, o aktyvistai atsakė lietuviškai skanduodami „Ačiū!“.
Savaitgalį taip pat paaiškėjo, kad Lietuva yra vienintelė ES narė, raginusi Bendrijos išorės veiksmų tarnybą sudaryti galimų sankcijų Ukrainai sąrašą. Visos kitos bloko narės laikėsi Vokietijos linijos, kad ES diplomatai pirmiausia turėtų bandyti sustabdyti besiliejantį smurtą.
