Pranešimas pasirodė V.Janukovyčiaus internetinėje svetainėje, praėjus kelioms valandoms po žinios, kad prezidentas susirgo ir jam išduotas nedarbingumo lapelis.
„Mes įvykdėme visus įsipareigojimus, kuriuos tik prisiėmė valdžia, - rašoma pranešime. - Tačiau opozicija ir toliau aštrina situaciją, ragindama žmones stovėti šaltyje dėl kelių lyderių politinių ambicijų. Manau, tai neteisinga“. V. Janukovyčius priėmė premjero Mykolos Azarovo atsistatydinimą, o opozicijos lyderiams pasiūlė aukštus postus vyriausybėje, tačiau šie su pasiūlymu nesutiko. Ukrainos parlamentas taip pat panaikino beveik visą naująjį protestų įstatymą ir paskelbė amnestiją suimtiems protestuotojams, tačiau opozicija jos sąlygas taip pat atmetė.
Opozicinio judėjimo „Ukrainos trečioji respublika“ vadovas, buvęs vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka ketvirtadienį išdėstė vadinamojo Maidano protestuotojų sąlygas pasitraukimui iš jų užimtų vyriausybinių pastatų ir gatvių sostinės Kijevo centre.
„Derybų su valdžia procesas buvo neteisingai apribotas klausimu dėl galimos amnestijos mainais į pasitraukimą iš administracinių pastatų“, – judėjimas citavo J.Lucenkos žodžius.
J.Lucenka nurodė, kad protestuotojai paliks „Ukrainos namus“, Kijevo miesto administracijos pastatus ir barikadas Hruševskio gatvėje, kai parlamentas priims teisės aktą dėl amnestijos (tai buvo padaryta trečiadienį), balsuos už grįžimą prie 2004-ųjų konstitucijos, suformuos laikinąją vyriausybę arba leis ministrų kabinetą suformuoti opozicijai.
Tačiau jis pridūrė, kad iš Profsąjungų rūmų ir Kreščiatiko prospekto protestuotojai pasitrauks tik tuomet, kai bus paskelbta pirmalaikių prezidento rinkimų data.
„Štai kaip Maidano protestuotojai supranta derybų procesą. Tačiau mūsų kantrybė nėra begalinė“, – pažymėjo J.Lucenka.
Ukrainos parlamentas trečiadienį vakare per vėlyvą dramatišką sesiją priėmė įstatymą dėl amnestijos suteikimo protestuotojams, kurie buvo suimti per šalį krečiančią politinę krizę, bet opozicija atsisakė dalyvauti balsavime.
Po reto už uždarų durų vykusio valdančiosios Regionų partijos atstovų susitikimo su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi įstatymas buvo priimtas 232 Aukščiausiosios Rados deputatų balsais.
Prieš įstatymą balsavo vienuolika deputatų.
Tačiau opozicija boikotavo balsavimą, nes nesutiko su įstatymo sąlyga, kad jis įsigalios tik tuo atveju, jei protestuotojai pasitrauks iš užimtų Kijevo pastatų.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados trečiadienį priimtame teisės akte dėl amnestijos opozicijos protestuotojams nurodoma, kad šis dokumentas įsigalios tik tuomet, kai generalinė prokuratūra savo tinklalapyje paskelbs, jog aktyvistai pasitraukė iš visų jų užimtų administracinių pastatų Kijeve ir pašalins barikadas Hruševskio gatvėje.
Iš viso balsavime nedalyvavo 173 įstatymų leidėjai.
Kai parlamento pirmininkas Volodymyras Rybakas paskelbė, kad įstatymas priimtas, salėje pasigirdo šūksniai „Gėda“.
Tai, kad opozicijos nepavyko įtikinti dalyvauti balsavime dėl šio įstatymo rodo, kad jo priėmimas vargu ar padės užbaigti jau daugiau kaip du mėnesius besitęsiančią aštrią krizę.
Nacionalistinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis Olehas Tiahnybokas pareiškė, kad Rada iš esmės priėmė įstatymą apie „įkaitus“, nes dešimtys suimtųjų per krizę liks už grotų, kol nebus atlaisvinti užimti pastatai.
„Valdžia dabar pripažino, kad jie ima įkaitus kaip ir teroristai, kad galėtų derėtis dėl jų išmainymo“ – sakė jis.
Jis pridūrė, kad įstatymas buvo priimtas šiurkščiai pažeidžiant parlamento procedūras, todėl „balsavimas buvo visiškai nelegitimus“.
V.Janukovyčius anksčiau asmeniškai atėjo į Radą, kad įtikintų savo Regionų partijos deputatus pritarti įstatymui, ir, kaip pranešama, net pagrasino jiems pirmalaikiais rinkimais, jei balsavimas sužlugtų.
Po to, kai sausio 19 dieną Kijeve kilo susirėmimai, tiek sostinėje, tiek regionuose, kur aktyvistai pradėjo užiminėti sričių administracijos būstines, buvo suimta dešimtys aktyvistų.
Vieno opozicijos įstatymų leidėjo skaičiavimu, jų gali būti ne mažiau kaip 328.
Kijevo Nepriklausomybės aikštėje protestuotojai, kurie aktyvistų suiminėjimą laiko iš esmės neteisėtu, įstatymo dėl amnestijos priėmimą irgi sutiko su nepritarimu.
„Ar tai kompromisas, - sakė 30 metų demonstrantas Artiomas Šarajis. — Mes užimsime naujus pastatus, jeigu valdžia iš tikrųjų nepakeis padėties šalyje.“
Opozicinės partijos UDAR frakcijos lyderis, buvęs bokso pasaulio čempionas Vitalijus Klyčko įspėjo, kad amnestijos įstatymo priėmimas tik dar labiau padidins įtampą Ukrainos visuomenėje.
Opozicijos „pozicija lieka nepakitusi“, ji toliau kovos už visų sulaikytų aktyvistų paleidimą, sakė V.Klyčko.
Žurnalisto paklaustas, ką darys toliau, jis atsakė: „Mes tikrai eisime į Maidaną, pas žmones, kalbėtis su jais ir viską jiems paaiškinti“.
Ukrainos Aukščiausioji Rada artimiausiu metu ketina sudaryti komisiją, kuriai bus pavesta parengti konstitucijos pataisas, sugrąžinsiančias šalyje parlamentinę - prezidentinę santvarką.
„Darbo tikslas bus parengti Konstitucijos pataisas, kurios subalansuos santykius tarp valdžios šakų ir įves parlamentinę-prezidentinę respubliką“, - teigiama teisingumo ministrės Olenos Lukaš komentaruose, kurie ketvirtadienį buvo paskelbti valstybės vadovo tinklalapyje.
„Visi derybų dalyviai suvokia, kad Konstitucija turi būti keičiama tik konstituciniu būdu“, – pabrėžė ministrė.
Jau ilgiau nei du mėnesius vykstančių opozicijos protestų lyderiai reikalauja, kad Ukraina grįžtų prie 2004 metų konstitucijos.
