Pranešimas pasirodė V.Janukovyčiaus internetinėje svetainėje,
praėjus kelioms valandoms po žinios, kad prezidentas susirgo ir jam
išduotas nedarbingumo lapelis.
„Mes įvykdėme visus įsipareigojimus, kuriuos tik prisiėmė
valdžia, - rašoma pranešime. - Tačiau opozicija ir toliau aštrina
situaciją, ragindama žmones stovėti šaltyje dėl kelių lyderių
politinių ambicijų. Manau, tai neteisinga“.
V. Janukovyčius priėmė premjero Mykolos
Azarovo atsistatydinimą, o opozicijos lyderiams pasiūlė aukštus
postus vyriausybėje, tačiau šie su pasiūlymu nesutiko. Ukrainos
parlamentas taip pat panaikino beveik visą naująjį protestų
įstatymą ir paskelbė amnestiją suimtiems protestuotojams, tačiau
opozicija jos sąlygas taip pat atmetė.
Opozicinio judėjimo
„Ukrainos trečioji respublika“ vadovas, buvęs vidaus reikalų
ministras Jurijus Lucenka ketvirtadienį išdėstė vadinamojo Maidano protestuotojų
sąlygas pasitraukimui iš jų užimtų vyriausybinių pastatų ir
gatvių sostinės Kijevo centre.
„Derybų su valdžia procesas buvo neteisingai apribotas
klausimu dėl galimos amnestijos mainais į pasitraukimą iš
administracinių pastatų“, – judėjimas citavo J.Lucenkos
žodžius.
J.Lucenka nurodė, kad protestuotojai paliks „Ukrainos namus“, Kijevo miesto
administracijos pastatus ir barikadas Hruševskio gatvėje, kai
parlamentas priims teisės aktą dėl amnestijos (tai buvo padaryta
trečiadienį), balsuos už grįžimą prie 2004-ųjų konstitucijos,
suformuos laikinąją vyriausybę arba leis ministrų kabinetą
suformuoti opozicijai.
Tačiau jis pridūrė, kad iš Profsąjungų rūmų ir
Kreščiatiko prospekto protestuotojai pasitrauks tik tuomet, kai bus
paskelbta pirmalaikių prezidento rinkimų data.
„Štai kaip Maidano protestuotojai supranta derybų procesą.
Tačiau mūsų kantrybė nėra begalinė“, – pažymėjo J.Lucenka.
Ukrainos parlamentas
trečiadienį vakare per vėlyvą dramatišką sesiją priėmė
įstatymą dėl amnestijos suteikimo protestuotojams, kurie buvo
suimti per šalį krečiančią politinę krizę, bet opozicija
atsisakė dalyvauti balsavime.
Po reto už uždarų durų vykusio valdančiosios Regionų
partijos atstovų susitikimo su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi
įstatymas buvo priimtas 232 Aukščiausiosios Rados deputatų
balsais.
Prieš įstatymą balsavo vienuolika deputatų.
Tačiau opozicija boikotavo balsavimą, nes nesutiko su įstatymo
sąlyga, kad jis įsigalios tik tuo atveju, jei protestuotojai
pasitrauks iš užimtų Kijevo pastatų.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados trečiadienį priimtame teisės akte dėl
amnestijos opozicijos protestuotojams nurodoma, kad šis dokumentas
įsigalios tik tuomet, kai generalinė prokuratūra savo tinklalapyje
paskelbs, jog aktyvistai pasitraukė iš visų jų užimtų
administracinių pastatų Kijeve ir pašalins barikadas Hruševskio
gatvėje.
Iš viso balsavime nedalyvavo
173 įstatymų leidėjai.
Kai parlamento pirmininkas Volodymyras Rybakas paskelbė, kad
įstatymas priimtas, salėje pasigirdo šūksniai „Gėda“.
Tai, kad opozicijos nepavyko įtikinti dalyvauti balsavime dėl
šio įstatymo rodo, kad jo priėmimas vargu ar padės užbaigti jau
daugiau kaip du mėnesius besitęsiančią aštrią krizę.
Nacionalistinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis
Olehas Tiahnybokas pareiškė, kad Rada iš esmės priėmė įstatymą
apie „įkaitus“, nes dešimtys suimtųjų per krizę liks už
grotų, kol nebus atlaisvinti užimti pastatai.
„Valdžia dabar pripažino, kad jie ima įkaitus kaip ir
teroristai, kad galėtų derėtis dėl jų išmainymo“ – sakė
jis.
Jis pridūrė, kad įstatymas buvo priimtas šiurkščiai
pažeidžiant parlamento procedūras, todėl „balsavimas buvo
visiškai nelegitimus“.
V.Janukovyčius anksčiau asmeniškai atėjo į Radą, kad
įtikintų savo Regionų partijos deputatus pritarti įstatymui, ir,
kaip pranešama, net pagrasino jiems pirmalaikiais rinkimais, jei
balsavimas sužlugtų.
Po to, kai sausio 19 dieną Kijeve kilo susirėmimai, tiek
sostinėje, tiek regionuose, kur aktyvistai pradėjo užiminėti
sričių administracijos būstines, buvo suimta dešimtys aktyvistų.
Vieno opozicijos įstatymų leidėjo skaičiavimu, jų gali būti ne
mažiau kaip 328.
Kijevo Nepriklausomybės aikštėje protestuotojai, kurie
aktyvistų suiminėjimą laiko iš esmės neteisėtu, įstatymo dėl
amnestijos priėmimą irgi sutiko su nepritarimu.
„Ar tai kompromisas, - sakė 30 metų demonstrantas Artiomas
Šarajis. — Mes užimsime naujus pastatus, jeigu valdžia iš
tikrųjų nepakeis padėties šalyje.“
Opozicinės partijos UDAR frakcijos lyderis, buvęs bokso pasaulio čempionas Vitalijus Klyčko įspėjo, kad
amnestijos įstatymo priėmimas tik dar
labiau padidins įtampą Ukrainos visuomenėje.
Opozicijos „pozicija lieka nepakitusi“, ji toliau kovos už
visų sulaikytų aktyvistų paleidimą, sakė V.Klyčko.
Žurnalisto paklaustas, ką darys toliau, jis atsakė: „Mes
tikrai eisime į Maidaną, pas žmones, kalbėtis su jais ir viską
jiems paaiškinti“.
Ukrainos
Aukščiausioji Rada artimiausiu metu ketina sudaryti komisiją,
kuriai bus pavesta parengti konstitucijos pataisas,
sugrąžinsiančias šalyje parlamentinę - prezidentinę santvarką.
„Darbo tikslas bus
parengti Konstitucijos pataisas, kurios subalansuos santykius tarp
valdžios šakų ir įves parlamentinę-prezidentinę respubliką“, -
teigiama teisingumo ministrės Olenos Lukaš komentaruose, kurie ketvirtadienį buvo paskelbti
valstybės vadovo tinklalapyje.
„Visi derybų dalyviai suvokia, kad Konstitucija turi būti
keičiama tik konstituciniu būdu“, – pabrėžė ministrė.
Jau ilgiau nei du mėnesius vykstančių opozicijos protestų
lyderiai reikalauja, kad Ukraina grįžtų prie 2004 metų konstitucijos.