„Vaikystėje buvau išlepintas berniukas. Esu vienturtis. Pirmaisiais tarnybos metais kiekvieną naktį pasislėpęs po antklode verkdavau, nes ilgėjausi namų ir merginos“, – prisiminė Sun Youpeng’as, privalomąją 2 metų tarnybą baigęs 2012-aisiais.
Tuomet jam buvo 22-eji, vaikinas buvo ką tik baigęs universitetą, o griežta kariška tvarka jį tiesiog gniuždė, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „South China Morning Post“ informacija.
Ir jis ne vienas toks. Nors tiksliai nežinoma, kokia tikroji LIA kovinė galia, faktas, jog mažiausiai 70 proc. Kinijos karių sudaro jaunuoliai, kilę iš šeimų, kurios laikėsi vieno vaiko politikos.
Pagal šią 1979 metais įvestą šeimos planavimo politiką kinams buvo leidžiama susilaukti tiktai vienos atžalos, taip siekiant suvaldyti šalyje prasidėjusį demografinį sprogimą.
Kad valios stokojantys Kinijos šauktiniai bando simuliuoti – ne naujiena.
Šalies žiniasklaidoje buvo pasirodę pasakojimų, kaip jaunuoliai bando išvengti sunkių treniruočių. Pavyzdžiui, prisisiurbia į burną raudono rašalo ir jį spjaudo tvirtindami, kad sunkiai serga ir negali sportuoti.
Iš vienturčių sudarytos armijos problemą dar 2012-aisiais iškėlė LIA Nacionalinės gynybos universiteto profesorius Liu Mingfu. Atvirajame laiške valdžiai jis pabrėžė, jog nuo senovės laikų vienturtį sūnų siųsti į karą Kinijoje buvo tabu.
Pasak Liu Mingfu, armijoje net įvestos specialios treniruotės, skirtos išlepintiems vaikinams ir merginoms. Nepaisant to, Kinijos pajėgoms pastarąjį dešimtmetį labai stinga kvalifikuotos jėgos.
Karo reikalų žinovas Anthony Wong Dong’as tvirtino, jog apie vieno vaiko politikos poveikį ilgalaikiam Kinijos saugumui ekspertai kalba jau 20 metų.
„Pagal itin griežtas Kinijos kariuomenės taisykles dezertyras iškart sušaudomas, net jeigu jis yra vienintelis vaikas šeimoje. Netgi jeigu vienturčiai nebijos kautis, kas pasirūpins jų tėvais, kai jie žus arba bus sunkiai sužeisti?“ – klausė A.Wong Dong’as.
Abejonių dėl Kinijos karių pasirengimo neseniai ėmė skelbti Japonijos ir Pietų Korėjos žiniasklaida.
Tai tapo aktualia tema praėjusiais metais, kai tarp Tokijo ir Pekino paaštrėjo teritorinis ginčas dėl Senkaku (arba Diaoju) salyno, kuriame gausu gamtos išteklių.
„Japonijos gynybos pajėgos nugalėtų LIA, nes dauguma kinų karių yra maži išlepinti imperatoriai ir karalienės“, – dar praėjusį gruodį šaipėsi „Korea Times“.
Tiesa, Kinijos prezidentas Xi Jinping’as praėjusį lapkritį kiek atleido 30 metų galiojusios vieno vaiko politikos varžtus ir poroms, kuriose bent vienas asmuo yra vienturtis vaikas, leido susilaukti dviejų atžalų.
Karo ekspertas Li Lexiong’as įsitikinęs, jog tai LIA problemos neišspręs dar 20 metų.
„Turėsime sulaukti, kol tie antrieji kūdikiai užaugs. Tai reiškia, kad iki tol karas mums reikš rimtus rūpesčius“, – neabejojo jis.
