Trečiadienį miręs V.Biliakas priklausė grupei griežtosios linijos komunistų, pasirašiusių laišką tuometiniam Sovietų Sąjungos lyderiui Leonidui Brežnevui su raginimu okupuoti Čekoslovakiją, per kurią tuo metu ritosi Prahos pavasario banga.
1968 metų rugpjūčio 21 dieną į Čekoslovakiją įsiveržusios Sovietų Sąjungos ir jos sąjungininkių, Varšuvos pakto valstybių – Bulgarijos, Rytų Vokietijos, Vengrijos ir Lenkijos, pajėgos žiauriai nuslopino judėjimą už demokratines reformas.
Pirmosiomis invazijos dienomis žuvo daugiau nei 100 žmonių, apie 500 buvo sužeisti, o reformatoriai, tokie kaip Aleksandras Dubčekas, liberalių pažiūrų Komunistų partijos veikėjas, vadovavęs mėginimams demokratizuoti šalį, buvo persekiojami.
V.Biliakas užėmė antrąjį pagal svarbą postą Čekoslovakijos komunistų partijoje ir buvo jos pagrindinis ideologas.
Jis atsistatydino 1988-aisiais, o 1989 metais per taikią Aksominę revoliuciją buvo nuverstas komunistinis režimas.
Po Čekoslovakijos padalijimo į Čekijos Respubliką ir Slovakiją 1993 metais V.Biliakas buvo apkaltintas tėvynės išdavimu, tačiau taip ir nebuvo nuteistas už jokius nusikaltimus.
Iki savo mirties jis ramiai gyveno viloje Bratislavoje.
