Jų derybos vyko Sočio žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos kuluaruose. Veikiausiai buvo aptartas didėjantis Ukrainos opozicijos spaudimas, kad V.Janukovyčius atsisakytų dalies savo galių ir paskirtų naują provakarietišką vyriausybę.
Nei Rusijos, nei Ukrainos pareigūnai neatskleidė lyderių pokalbio detalių, tik nurodė, kad jis buvo trumpas ir vyko Fišto stadione Sočyje, kur vyko olimpiados atidarymo ceremonija.
„Jie pasikalbėjo stadione, – telefonu sakė vienas Ukrainos administracijos atstovas. – Nebuvo jokio oficialaus dvišalio susitikimo. To nebuvo (prezidento) programoje.“
Tikėtasi, kad V.Janukovyčius aptars su V.Putinu 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketo, kurį Rusija yra pažadėjusi Ukrainai, likimą. Maskva įšaldė šį planą, kol Ukrainos lyderis patvirtins naują vyriausybę.
Sakė laikysis pažado
Šeštadienį Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė, akd Rusija laikysis savo pažado suteikti Ukrainai antrąją iš 15 mlrd. dolerių paskolos dalį, bet kol kas ši suma nėra pervesta, nes laukiama, kada Kijevas sumokės 2,7 mlrd. JAV dolerių už dujas.
„Kas prezidento žadėta Ukrainai, mes įvykdysime. Bet norėtume, kad ir Ukraina savo prisiimtus įsipareigojimus vykdytų“, – sakė ministras ir pažymėjo, kad dalį skolos Kijevas turėjo sumokėti sausį, bet to nepadarė.
„Tai ne sausio dujos, tai senas įsiskolinimas, kuris buvo restruktūrizuotas, ir mokėjimo terminas turėjo būti sausio 25 dieną. Ten 2,7 mlrd. (JAV dolerių). Už šiuos metus, kiek man žinoma, mokėjimas vyksta pagal projektą“, – dar paaiškino A.Siluanovas.
Ministras dar pridūrė, kad pagal pirminį susitarimą visą finansinės paramos Ukrainai sumą, 15 mlrd. JAV dolerių, planuota pervesti iki šių metų gegužės.
Ukraina - gilioje krizėje
46 mln. gyventojų turinčią Ukrainą lapkritį apėmė didžiausia krizė per nepriklausomybės laikotarpį, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti istorinę asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), spaudžiant Rusijai. Toks netikėtas sprendimas išprovokavo audringus protestus, kurie jau pareikalavo kelių žmonių gyvybių.
Vėliau protestai nesiliovė ir peraugo į kovą dėl šalies ateities – ar Ukraina suartės su Vakarais, ar grįš prie glaudesnių santykių su Rusija.
V.Janukovyčius dabar privalo nuspręsti, ar patenkins protestuotojų reikalavimus, pasirinkdamas kompromisinę poziciją naujos sutarties su ES atžvilgiu. Būtent tokia galimybė paskatino Rusiją sustabdyti pagalbos programą – po to, kai gruodį Maskva pervedė Kijevui pirmąją 3 mlrd. dolerių išmoką.
Ukrainos lyderis laikinuoju premjeru paskyrė savo artimą sąjungininką Serhijų Arbūzovą ir stengiasi įtikinti Maskvą, kad Kijevo vyriausybė lieka įsipareigojusi laikytis susitarimo su V.Putinu dėl finansinės pagalbos sąlygų.
Ukrainos ekonomikai itin reikalinga pagalba, mažėjant gamybai ir senkant užsienio valiutos atsargoms. Kijevas vos įstengia išpildyti finansinius įsipareigojimus užsieniui, kurių suma šiemet sieks apie 17 mlrd. JAV dolerių.
Užsitęsus krizei, Ukrainai smarkiai pabrango skolinimasis, jos valiuta nuvertėjo beveik 10 proc., išsigandusiems vartotojams mėginant apsisaugoti nuo nuostolių ir supirkinėjant dolerius bei eurus.
Keli bankai pranešė pristigę JAV dolerių, o centrinis bankas penktadienį buvo priverstas įvesti laikinus valiutos keitimo apribojimus, taip pat sumažino oficialų šalies valiutos kursą nuo 7,9 iki 8,7 grivinos už JAV dolerį – pirmąkart pakeisdamas jį nuo 2012 metų liepos.
Pagal naująsias centrinio banko taisykles privatūs asmenys per mėnesį gali išsikeisti į užsienio valiutą ne didesnę nei 5,5 tūkst. JAV dolerių sumą.
Bendrovėms dolerių ir eurų pirkimas neribojamas, tačiau įmonės turi laukti bent šešias dienas, kol gaus užsienio valiutos.
