Buvo nuspręsta, kad dvejų metų gyvūnas turi būti nušautas iš ginklo. Mirtina vaistų injekcija būtų sugadinusi žirafos mėsą.
Planuojama, kad skerdiena iš dalies bus naudojama moksliniams tyrimams ir zoologijos mėsėdžių pašarui.
Vienas iš zoologijos sodų, kurie pasisiūlė priimti žirafą, buvo Didžiosios Britanijos Jorkšyro laukinės gamtos parkas. Jų atstovai teigė buvę smarkiai nuliūdinti žinios apie gyvūno sunaikinimą.
Danijos organizacijos prieš gyvūnų kentėjimą atstovė Stine Jensen pareiškė, kad „tai neturėjo įvykti“.
Turi „gerą praktiką“
„Tai tik parodo, kad zoologijos sodas nėra toks etiškas kaip jie bando save parodyti. Nes čia mes turime atlieką – šiuo atveju žirafą Marių“, - sakė Olandijos laukinės gamtos direktorius Robertas Krijuffas.
Šis parkas paskutinę akimirką siūlėsi priimti nereikalingu tapusį gyvūną, tačiau jų prašymas buvo atmestas. „Aš negaliu tuo patikėti. Mes pasisiūlėme išgelbėti jo gyvybę“, - baisėjosi R.Krijuffas.
„Mes matome zoologijos sodą, kuris mano, kad žirafos nužudymas, o ne alternatyvų ieškojimas, yra geriausias sprendimas“, - sakė Kopenhagos zoologijos sodo veiksmus pasmerkę žmonės.
Tačiau Bengtas Holstas, Kopenhagos zoologijos sodo mokslo direktorius mano, kad žirafos Mariaus sunaikinimas nebuvo labai jau blogas veiksmas. Anot jo, žirafos turi būti kruopščiai atrinktos – taip kitoms kartoms bus perduodami tik geriausi genai ir tai užtikrins žirafų ilgaamžiškumą.
Britų portalui jis teigė, kad populiacijos kontroliavimas, siekiant, kad gyvūnai išliktų sveiki yra „atsakinga praktika“. Jis nurodė, kad per metus, Kopenhagos zoologijos sode taip sunaikinama apie 20 – 30 gyvūnų. B.Holstas teigė, kad žirafai Mariui nebuvo vietos jokiame kitame zoologijos sode. Taip pat ir Jorkšyro. Jis pridūrė, kad laisva erdvė turi būti skirta genetiškai svarbesnei žirafai. Judėjimas, kuris susiformavo siekiant išgelbėti gyvūną, anot mokslininko, „nuėjo per toli“.
Gyvūnų teisių aktyvistai tokį zoologijos sodo elgesį pasmerkė kaip neetišką ir pavadino barbarišku.
